Pašilės progimnazijai pavasarį pradėjusi vadovauti Dovilė Janulienė nuo naujų mokslo metų žada daug pokyčių.
Sako, kad vienas iš siekių – sukurti saugią aplinką, kur kiekvienas mokinys gali augti, tobulėti, būti išgirstas ir suprastas. „Tikėjimas kiekvieno vaiko potencialu, pagarba individualumui ir asmeninės pažangos skatinimas – tai kertiniai į vaiką orientuoto ugdymo pamatai“, – teigia direktorė.
Pašilės progimnazijai D. Janulienė pradėjo vadovauti nuo kovo mėnesio ir mokykla tarsi įgavo naują kvėpavimą: atnaujinamos erdvės, stiprinamas bendruomeniškumas, telkiama komanda ir kryptingai žengiama link įtraukaus, kiekvieno vaiko poreikius atliepiančio ugdymo modelio. Pokyčiai čia vyksta nuosekliai ir kryptingai.
Pasak D. Janulienės, nuo naujų mokslo metų mokykloje bus konstruojama aplinka, kurioje kiekvienas vaiko žingsnis – ir tiesiogine, ir perkeltine prasme – taps svarbus jo augimui.
Kiekviena diena įstaigoje prasidės ne nuo sėdėjimo suole, o nuo fizinių veiklų. Sprendimas nėra atsitiktinis – jis pagrįstas naujausiais neuromokslo tyrimais, kurie atskleidžia tiesioginį ryšį tarp fizinio judėjimo ir smegenų veiklos. Fizinis aktyvumas stimuliuoja smegenų gebėjimą kurti naujus neuroninius ryšius. Tai tiesiogiai veikia gebėjimą mokytis, taikyti žinias naujose situacijose, kurti. Tad kai vaikai bėgios, šokinės ar žais ryte – jie „apšildys“ savo smegenis visai dienai.
Vienas matomiausių pokyčių šiandien – mokyklos erdvių transformacija. Atnaujinamos klasės, įrenginėjamas jaukus valgomasis, kur mokiniai bus maitinami ekologišku maistu.
Pradinukams kuriamas jaukus lauko kiemelis, skirtas poilsiui, žaidimui ir ugdymo veikloms. Nuo rugsėjo 5–8 klasių mokiniai ugdysis pastovioje erdvėje, kurią galės kurtis patys, o mokytojai dalykininkai ateis pas juos, išskyrus informacinių technologijų, technologijų ir meno pamokas. Taip bus formuojamas glaudesnis emocinis ryšys tarp vaiko ir mokyklos, skatinamas savarankiškumas, atsakomybė, priklausymo jausmas.
Kuriamos medžio darbų dirbtuvės atskirame pastate.
Technologijų pamokos čia įgaus naują formatą. Mokiniai galės tyrinėti medžiagas, planuoti, konstruoti, eksperimentuoti ir mokytis per veiklą, lavindami loginį mąstymą, gebėjimą spręsti problemas ir dirbti komandoje bei džiaugtis savo darbo rezultatais.
Mokykla keičia ir pamokų struktūrą – 1–4 ir 5–8 klasių tvarkaraščiai bus organizuojami atskirai, kad būtų užtikrintas sklandus infrastruktūros naudojimas ir vaikų saugumo jausmas. Iki rudens mokyklos teritorija bus aptverta.
Nuo naujų mokslo metų 5–8 klasių mokiniai mokysis gamtos mokslų projektiniu principu, dalį turinio perkeliant į Antano Smetonos gimnazijos gamtos mokslų laboratoriją.
Integruotos gamtos mokslų pamokos apjungs biologijos, fizikos ir chemijos turinį. Toks modelis padės geriau suvokti gamtos reiškinių tarpusavio ryšius. Taip mokykloje bus kuriama vientisa gamtamokslinio pasaulio pažinimo sistema, stiprinamos tarpdalykinės sąsajos.
Progimnazija įgyvendina visos dienos mokyklos modelį pradinių klasių mokiniams, kurio struktūra šiuo metu tobulinama taip, kad būtų patogi tėveliams ir būtų atliepti kiekvieno vaiko poreikiai. Kuriamos individualaus darbo vietos, didinamas dėmesys emociniam saugumui.
Siekiama, kad įtraukusis ugdymas būtų ne deklaruojamas, o realiai įgyvendinamas, todėl bus ieškoma būdų, kaip stiprinti pagalbos specialistų komandą, investuoti į mokytojų kvalifikaciją.
„Čia kuriama aplinka, kurioje nebijoma suklysti, kalbėtis, ieškoti, bandyti iš naujo. Tai – mokykla, kurioje kiekvienas bus priimamas toks, koks yra – su savo tempu, klausimais, džiaugsmais ir iššūkiais. Čia vaikai neturi tilpti į ,,rėmus“, nes kuriame ,,rėmus“, kurie prisitaikys prie vaiko“, – sakė D. Janulienė.
UŽ inf.
Dainiaus Vyto nuotr.
