Ukmergiškė Milda atkreipė dėmesį į kertamus mūsų rajono miškus. Minėjo itin drastiškai kertamą Knyzlaukio mišką. O ir kitur netoli Ukmergės brandžių miškų mažėja, esą daug kur tik apsimetama, kad kertami kenkėjų pažeisti miškai, bet iš tiesų išguldomi ir sveiki medžiai.
Taip pat Milda teiravosi, kodėl nuo kenkėjų medžiai negydomi. Ar tikrai nėra jokių priemonių?
Valstybinių miškų urėdijos Ukmergės regioninio padalinio vadovas Virginijus Šalčiūnas informavo, kad Vyriausybė patvirtina penkerių metų kirtimų normas visuose miškuose. Pagal tai padaliniuose sudaromi kirtimų planai, suderinti su Aplinkos ministerija.
Didžiąją dalį Knyzlaukio miško sudaro valstybinis miškas, o pakraščiuose yra ir privataus miško plotų. Valstybiniame miške vykdomas planinis brandžių medynų kirtimas pagal iš anksto suderintą projektą.
Kaip paaiškino, kirtimai yra skirstomi į pagrindinius, kurie vykdomi brandžiuose miškuose, ir tarpinius, kurie vykdomi nebrandžiuose medynuose. Šiemet padaliniui, kurio teritorija apima ne tik Ukmergės, bet ir Širvintų rajoną bei priskirtus plotus Molėtų ir Vilniaus rajonuose, kirtimų norma brandžiuose miškuose – 525 ha, tarpiniuose – 41 tūkst. kietmetrių.
Šiuo metu planiniai kirtimai vykdomi ne tik Knyzlaukio, bet visuose rajone esančiuose valstybiniuose miškuose. „Padalinyje yra daug saugomų teritorijų, „Natura 2000“ bei kitų. Nuo kovo iki rugpjūčio kirtimai saugomose teritorijose negalimi, todėl didesnė darbų koncentracija – nesaugomose teritorijose“, – sakė V. Šalčiūnas.
Atsakydamas į skaitytojos pastabą, kad aplink Ukmergę mažėja brandžių miškų, atkreipė dėmesį, kad pagal statistiką bendrai miškų plotai visoje šalyje kasmet didėja. Kirtavietės ne vėliau kaip per trejus metus atkuriamos taikant vieną iš trijų atkūrimo būdų – sėjimą, sodinimą ar savaiminį atžėlimą.
Į klausimą, kodėl medžiai negydomi, padalinio vadovas sakė, kad žievėgraužių tipografų apniktiems eglynams gydymo nėra. Vienintelė efektyvi priemonė – sanitariniai kirtimai, kurie, įvertinus situaciją, vykdomi ir mūsų rajone.
Tiesa, kai pušynus užpuola verpikai, Dzūkijoje, kur auga vien pušys ir pušynų plotai dideli, aviacijos pagalba purškiami insekticidai. „Bet lazda turi du galus – chemikalai patenka ne tik ant pažeistų medžių, bet ir ant kitų augalų bei gyvūnų ir užteršia aplinką. Prieš naudojant chemines priemones, reikia pasverti, ar tai atneš daugiau naudos ar žalos“, – kalbėjo V. Šalčiūnas.
V. Šalčiūnas papasakojo, kad miškininkai nuolat žvalgo eglynus. „Labai svarbu, vos pastebėjus pirmuosius žievėgraužių tipografų įsigraužimus žievėje, pradėti kirtimus nelaukiant, kol medžiai paruduos. Todėl dažnai žmonėms atrodo, kad kertami sveiki medžiai. Nors medžiai dar būna žali, bet jau užkrėsti. Operatyvumas yra vienintelė efektyvi prevencinė priemonė, siekiant apsaugoti neapkrėstus medžius“, – teigė padalinio vadovas.
Vis tik, lyginant su kitais regionais, Ukmergės padalinyje mūsų rajone ekstremali situacija nei pernai, nei užpernai nebuvo paskelbta.
Šiemet oro sąlygos gal kiek pristabdys kenkėjų plitimą. „Kadangi gegužė buvo labai šalta, o birželis kol kas lietingas, sąlygos vabzdžiams yra sudėtingos“, – kalbėjo V. Šalčiūnas. Pasak jo, pirmoji žievėgraužių tipografų generacija, kai vabzdžiai užauga ir užpuola medžius, pasirodo būtent birželį. Dar nežinia, kiek šiemet bus šviežiai užpultų medžių.
Eglynų kirtavietėse yra statomos feromoninės gaudyklės, kurios padeda prognozuoti vabzdžių kiekį. „Šiemet vabzdžių suskaičiuojama 55 procentais mažiau, lyginant su pernai metais“, – sakė V. Šalčiūnas. Vis tik šiltėjantys orai šią situaciją gali pakeisti.
