Naujo augintinio atsiradimas namuose dažnai tampa viena džiugiausių akimirkų šeimoje. Renkamas vardas, perkamas guolis, žaislai, maistas, planuojami pirmieji pasivaikščiojimai ir nuotykiai kartu. Tačiau veterinarijos gydytojai primena – pirmosios savaitės su šuniuku ar kačiuku yra itin svarbios ne tik emociniam ryšiui, bet ir būsimos gyvūno sveikatos pagrindams.
Nors mažylis gali atrodyti aktyvus ir visiškai sveikas, dalis problemų pirmomis savaitėmis dar nebūna akivaizdžios. Būtent todėl specialistai rekomenduoja neatidėlioti pirmojo vizito pas veterinarą.
Kodėl pirmasis vizitas pas veterinarą toks svarbus?
Dalis šeimininkų mano, kad pas veterinarą verta vykti tik tuomet, kai augintinis suserga. Tačiau profilaktinė apžiūra pirmosiomis savaitėmis leidžia anksti pastebėti problemas, kurios vėliau gali tapti rimtomis ligomis.
Pirmos konsultacijos metu veterinarijos gydytojas įvertina bendrą augintinio būklę:
- svorį ir augimą,
- širdies bei kvėpavimo veiklą,
- akių, ausų ir dantų būklę,
- odą ir kailį,
- pilvo organų būklę,
- galimus parazitus ar infekcijų požymius.
Specialistai pastebi, kad nemaža dalis jaunų augintinių turi problemų, kurių šeimininkai iš pradžių nepastebi – nuo žarnyno parazitų iki įgimtų sutrikimų ar netinkamos mitybos pasekmių.
Ankstyvas problemų nustatymas dažnai leidžia išvengti sudėtingo gydymo ateityje.
Skiepai: viena svarbiausių ankstyvos priežiūros dalių
Jauni šuniukai ir kačiukai dar neturi pilnai susiformavusio imuniteto, todėl yra itin jautrūs virusinėms ligoms. Kai kurios jų gali būti pavojingos gyvybei.
Veterinarijos gydytojai primena, kad skiepų grafiko laikymasis yra būtinas. Dažniausiai pirmieji skiepai atliekami dar veislyne ar prieglaudoje, tačiau nauji šeimininkai turi pasirūpinti tolimesne vakcinacija ir revakcinacija.
Šuniukai dažniausiai skiepijami nuo:
- parvoviruso,
- šunų maro,
- hepatito,
- leptospirozės,
- pasiutligės.
Kačiukai – nuo:
- kačių rinotracheito,
- kalicivirozės,
- panleukopenijos,
- pasiutligės.
Veterinarai taip pat įspėja – kol vakcinacija nėra pilnai užbaigta, nereikėtų vedžioti šuniuko ten, kur lankosi daug kitų gyvūnų. Viešos aikštelės, parkai ar daugiabučių kiemai gali tapti infekcijų šaltiniu.
Vidaus ir išorės parazitai: problema, kuri dažnesnė nei atrodo
Net ir tvarkingai prižiūrimi jauni augintiniai gali turėti parazitų. Jie dažnai perduodami nuo motinos arba užsikrečiama dar ankstyvame amžiuje.
Dažniausiai pasitaiko:
- žarnyno kirminai,
- blusos,
- erkės,
- ausų erkutės.
Parazitai gali sukelti:
- viduriavimą,
- pilvo pūtimą,
- vangumą,
- svorio kritimą,
- odos problemas,
- niežėjimą.
Veterinarai rekomenduoja reguliarią dehelmintizaciją ir apsaugą nuo išorinių parazitų net tuomet, kai gyvūnas daugiausia gyvena namuose.
Ypač svarbu apsaugą nuo erkių pradėti dar prieš aktyvų šiltąjį sezoną, nes erkės platina pavojingas ligas.
Mikroschema (čipas): maža procedūra, galinti sugrąžinti augintinį namo
Dalis šeimininkų mikroschemą vis dar vertina kaip formalumą, tačiau praktikoje ji dažnai tampa vieninteliu būdu identifikuoti pasimetusį gyvūną.
Veterinarijos specialistai pastebi, kad dingusių augintinių skaičius išauga būtent šiltuoju metų laiku – gyvūnai išsigąsta triukšmo, pabėga pasivaikščiojimų metu ar išsprūsta pro duris.
Mikroschemos implantavimas:
- yra greitas,
- saugus,
- neskausmingas,
- leidžia identifikuoti augintinį specialiu skaitytuvu.
Svarbu ne tik įdiegti mikroschemą, bet ir tinkamai užregistruoti duomenis.
Mityba: dažniausios klaidos pirmosiomis savaitėmis
Veterinarai pastebi, kad virškinimo problemos yra viena dažniausių priežasčių, kodėl nauji šeimininkai kreipiasi pagalbos.
Dažniausios klaidos:
- staigus maisto keitimas,
- per didelės porcijos,
- netinkami skanėstai,
- žmonių maistas,
- nesubalansuota dieta.
Jauno augintinio virškinimo sistema jautri, todėl maisto pokyčiai turėtų vykti palaipsniui.
Specialistai taip pat primena, kad kai kurie žmonių produktai gyvūnams yra pavojingi:
- šokoladas,
- svogūnai,
- česnakai,
- vynuogės,
- kai kurie saldikliai.
Jeigu augintinis po maisto tampa vangus, vemia ar viduriuoja, reikėtų kuo greičiau kreiptis į veterinarą.
Adaptacija naujuose namuose: kas normalu, o kada verta sunerimti?
Pirmosios dienos naujoje aplinkoje augintiniui dažnai kelia stresą. Todėl tam tikras elgesys yra visiškai normalus.
Dažniausiai pasitaiko:
- atsargumas,
- slėpimasis,
- sumažėjęs apetitas,
- daugiau miego,
- jautrumas garsams.
Tačiau kai kurie simptomai gali signalizuoti rimtesnes problemas.
Sunerimti verta, jei:
- augintinis ilgai neėda,
- vemia,
- viduriuoja,
- tampa vangus,
- sunkiai kvėpuoja,
- nuolat kasosi,
- atsiranda akių ar nosies išskyrų.
Jauni gyvūnai gali labai greitai netekti skysčių ir nusilpti, todėl delsti nereikėtų.
Ar jauniems augintiniams reikalingi tyrimai?
Dalis šeimininkų nustemba, kai veterinarijos gydytojas rekomenduoja atlikti papildomus tyrimus veterinarijos klinikoje net jaunam gyvūnui. Tačiau specialistai pabrėžia – diagnostika leidžia tiksliau įvertinti sveikatos būklę ir užkirsti kelią ligų progresavimui.
Priklausomai nuo situacijos gali būti rekomenduojami:
- kraujo tyrimai,
- išmatų tyrimai,
- echoskopija,
- rentgenologiniai tyrimai.
Tyrimai dažniausiai atliekami tuomet, kai pastebimi simptomai arba norima atmesti galimas įgimtas problemas.
Pirmosios savaitės formuoja augintinio ateitį
Veterinarijos gydytojai sutinka – atsakinga priežiūra pirmosiomis savaitėmis gali turėti didelę įtaką visam augintinio gyvenimui.
Laiku atliekama profilaktinė apžiūra, skiepai, apsauga nuo parazitų ir tinkama mityba padeda išvengti daugelio sveikatos problemų ateityje.
Svarbiausia – nelaukti, kol atsiras aiškūs ligos simptomai. Ankstyva priežiūra dažnai reiškia ne tik lengvesnį gydymą, bet ir ilgesnį bei kokybiškesnį augintinio gyvenimą šalia savo šeimos
