Maisto išsinešimas gali būti draugiškesnis aplinkai. Sužinokite, kaip Interreg Baltijos jūros regiono tarptautinio bendradarbiavimo programos projektas „Change(k)now! – mąstysenos keitimas nuo vienkartinio naudojimo į žiedines arba daugkartinio naudojimo maisto pristatymo sistemas Baltijos jūros regiono miestuose“ ir daugkartinės pakuotės prisideda prie žiedinės ekonomikos Anykščiuose.
Arvydas – tai mūsų sukurtas personažas, kuris kiekvieną rytą, eidamas į darbą, užsuka į mėgstamą kavinukę ir pasiima juodos kavos puodelį išsinešimui. Tą jis daro reguliariai – penkis kartus per savaitę. Tai reiškia, kad Arvydas sunaudoja maždaug 260 vienkartinių puodelių per metus, arba sukuria apytiksliai 5 kg atliekų.
Nors Arvydo portretas ir nėra paremtas konkrečiu asmeniu, tenka sutikti, jog tokių įpročių kaip jis, turime daugelis. Ir čia – tik rytinė kava. O kur dar pietūs ar vakarienė, kuriuos užsisakome išsinešti? Kiekviena pakuotė panaudojama vos per kelias ar keliolika minučių, tačiau gamtoje ji gali išlikti ne vienerius metus, kartais net dešimtmečius… Sakysite, reikia rūšiuoti? Tikrai taip. Vis dėlto, yra dar viena alternatyva – atliekų susidarymo prevencija.
Vien tik rūšiuoti nebepakanka: kodėl svarbu mažinti atliekų kiekį?
Be jokių abejonių, rūšiavimas – viena svarbiausių atliekų tvarkymo grandžių. Jis padeda dalį panaudotų medžiagų grąžinti į gamybos ciklą ir sumažinti į sąvartynus patenkančių atliekų kiekį. Vis dėlto, specialistai pabrėžia, kad vien tik rūšiuoti nebepakanka. Norint padėti gamtai, svarbu apskritai sumažinti vienkartinių pakuočių naudojimą.
Toks požiūris yra grindžiamas žiedinės ekonomikos principais. Vietoj įprasto modelio „pagaminti à panaudoti à išmesti“, kuriamas naujas principas: gaminiai turi tarnauti kuo ilgiau. Maisto išsinešimo sektoriuje tam puikiai pasitarnauja daugkartinės pakuotės – tas pats indas panaudojamas daugybę kartų, tokiu būdu sumažinant naujų pakuočių poreikį.
Įdomu tai, kad maisto išsinešimo kultūros pokyčiai vyksta ne tik didžiuosiuose Europos miestuose, bet ir mažesniuose miesteliuose. Puikus to pavyzdys – Anykščiai. Čia įgyvendinamas tarptautinis projektas „Change (k)now!“, kviečiantis vietos gyventojus ir verslus iš naujo pažvelgti į kasdienius vartojimo įpročius bei parodyti, kad tvaresni sprendimai gali būti paprasti ir patogūs.
Pokyčiai prasideda nuo bendruomenės: kaip projektas „Change (k)now“ keičia Anykščius?
Siekiant, kad daugkartinės pakuotės taptų ne paviene iniciatyva, o įprasta kasdienybės dalimi, būtinas visų grandžių įsitraukimas. Būtent tokiu principu grindžiamas Anykščiuose įgyvendinamas tarptautinis projektas „Change (k)now!“, kuriame bendradarbiauja savivaldybė, vietos maitinimo įstaigos ir gyventojai.
Prie iniciatyvos prisijungusios kavinės ir restoranai savo klientams siūlo rinktis daugkartines pakuotes, todėl maisto išsinešimas tampa ne tik patogus, bet ir draugiškesnis aplinkai. Pasirinkus šį sprendimą, sumokamas simbolinis užstatas, o panaudotą indą vėliau galima grąžinti į tą pačią maitinimo įstaigą ir atgauti sumokėtą sumą. Grąžintos pakuotės profesionaliai išplaunamos, paruošiamos pakartotiniam naudojimui ir vėl grįžta į apyvartą. Tokiu būdu aplinkai palankesni sprendimai tampa ne išimtimi, o kasdieniu pasirinkimu.
Svarbu ir tai, kad projektas neapsiriboja vien daugkartinių indų naudojimu. Juo siekiama keisti požiūrį į vartojimą, skatinti atsakingesnius įpročius bei parodyti, kad net ir nedideli kasdieniai sprendimai gali turėti apčiuopiamą poveikį. Žiedinė ekonomika Anykščiuose tampa ne teorine sąvoka, o realiai veikiančiu modeliu, padedančiu mažinti vienkartinių atliekų kiekį ir tausoti gamtos išteklius.
Maži pasirinkimai kuria didelius pokyčius
Kasdien priimame dešimtis sprendimų, apie kuriuos net nesusimąstome – kur išgerti rytinę kavą, ką pasirinkti pietums ar vakarienei, ar maistą valgyti vietoje, ar pasiimti išsinešti. Atrodo, kad vienas daugkartinis indas ar vienkartinė pakuotė nieko nepakeis. Tačiau būtent iš tokių, iš pirmo žvilgsnio nedidelių pasirinkimų ir gimsta dideli pokyčiai.
Anykščiuose įgyvendinamas projektas „Change (k)now!“ rodo, kad maisto išsinešimas gali būti ne tik patogus, bet ir draugiškesnis aplinkai. Kai prie tokių iniciatyvų prisijungia savivaldybė, vietos verslai ir gyventojai, tvarūs sprendimai tampa ne išimtimi, o kasdienybe. Taip žiedinė ekonomika įgauna realų pavidalą – mažėja vienkartinių atliekų kiekis, ilgiau naudojami turimi ištekliai ir formuojasi atsakingesni vartojimo įpročiai.
Beje, prisimenate, Arvydą – personažą, kuris per metus sunaudoja apie 260 vienkartinių kavos puodelių? Jei jis nuspręstų rinktis daugkartinius indus, generuojamų atliekų kiekis per metus sumažėtų bent penkiais kilogramais. O jei tokį pasirinkimą padarytų šimtai ar net tūkstančiai žmonių? Gyventume kur kas tvariau. Svarbu prisiminti: kiekvieno iš mūsų maži pasirinkimai gali sukurti didelius pokyčius.
„Projektą „Change(K)now!“ iš dalies finansuoja Interreg Baltijos jūros regionas. Pagrindinis projekto tikslas – Baltijos jūros regiono miestų gyventojų mąstymo ir įpročių keitimas, skatinant pereiti nuo vienkartinių prie žiedinių arba daugkartinių maisto pristatymo pakuočių naudojimo“.
