Atėjus kalendorinei vasarai Lietuvoje oficialiai prasidėjo maudymosi sezonas. Gyventojai raginami pasirūpinti savo saugumu maudynių metu, pirmiausia įvertinant vandens kokybę. Nors Ukmergės rajone oficialių paplūdimių nėra, vandens kokybė tikrinama net 19-oje telkinių.
Birželio 1 d. Lietuvoje prasidėjęs maudymosi sezonas truks iki rugsėjo 15 d. Per šį laikotarpį vandens kokybės tyrimai maudyklose atliekami kas dvi savaites. Šiemet Lietuvoje stebima 120 maudyklų, įtrauktų į sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą sąrašą.
Higienos institutas neseniai pristatė interaktyvų maudyklų žemėlapį, kuriame galima realiuoju laiku stebėti vandens kokybės tyrimų rezultatus visoje Lietuvoje. Šis žemėlapis atnaujinamas kiekvieną kartą gavus naujus laboratorinių tyrimų duomenis iš savivaldybių. Jame pažymėtos stebimos maudyklos, tyrimų datos, nurodyta, ar konkrečioje maudykloje maudytis saugu, nerekomenduojama ar draudžiama.
Tiesa, Ukmergės rajono vandens telkinių minėtame žemėlapyje nėra, nes mūsų savivaldybėje nėra nė vieno oficialaus paplūdimio su maudykla. Vis tik žmonių pamėgtų maudymosi vietų gana nemažai.
Rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Evelina Kimsė sakė, kad šiemet, kaip ir ankstesniais metais, pagal sudarytą grafiką bus tiriamas 19-os telkinių vanduo.
Mėginiai bus imami Kadrėnų, Virkščių, Mateikiškių tvenkiniuose, Šventosios upėje (Ukmergės mieste, ties Vepriais ir ties Šventupe), Veprių, Kurėnų, Siesikų, Žirnajų, Taujėnų, Lėno, Dirvonų, Alaušo, Obelių, Ilgajo, Makio, Žemaitkiemio ir Šešuolių ežeruose.
Pirmasis mėginys jau paimtas birželio 6 d. Kiti planiniai patikrinimai bus vykdomi liepos 4 ir rugpjūčio 8 dienomis. Tyrimai iš viso kainuos 3 000 Eur.
Atsakymai iš laboratorijos atkeliauja per 3–5 darbo dienas. Jei paaiškėja, kad vanduo užterštas, pagal nustatytą tvarką privalomai imamas pakartotinis mėginys. Tuomet už tyrimus reikia mokėti papildomai.
Kaip paaiškino E. Kimsė, vandens mėginiai tiriami pagal du mikrobiologinius rodiklius: žarnines lazdeles ir žarninius enterokokus. Vandens kokybė laikoma netinkama, jei viršijamos nustatytos mikrobiologinių parametrų ribos.
„Rekomenduojame gyventojams maudytis tiktai gerai žinomuose vandens telkiniuose, kur vandens kokybė yra gera ir nuolat tiriama. Tokiu būdu sumažės rizika susirgti žarnyno infekcijomis bei odos alerginėmis ligomis“, – įspėjo E. Kimsė.
Šių metų maudymosi sezono pradžia gana vėsi. Teiraujantis, kokios įtakos tai gali turėti vandens kokybei, direktorė sakė, kad oro temperatūra lemia įvairius procesus. „Kuo šilčiau, tuo intensyviau žydi melsvadumbliai, dauginasi įvairios bakterijos, ir priešingai – kuo vėsiau, tuo šie procesai pasyvesni.
„O švara priklauso nuo žmogaus veiklos – ar yra įrengti tualetai, turintys sandarius rezervuarus, kurie neleidžia nuotekoms patekti į vandens telkinį. Taip pat ir nuo individualaus elgesio – ar nemėto šiukšlių, nemaudo savo augintinių, nemaitina vandens paukščių“, – kalbėjo biuro vadovė.
***
Patarimai, kad šis maudymosi sezonas būtų saugus, tiek vandenyje, tiek prie vandens:
• Nepalikite prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.
• Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti tiltas ar status krantas.
• Nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose. Geriau pasirinkite paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių.
• Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, nes galite susižaloti atsitrenkę į dugne esančius daiktus.
• Nesimaudykite iškart po valgio, išgėrę alkoholinių gėrimų.
• Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite.
• Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių.
• Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis.
• Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir iškvieskite gelbėjimo tarnybas tel. 112. Kol atvyks pagalba, gelbėti skęstantįjį gali padėti gelbėjimo ratas arba parankinės priemonės, kurios neskęsta, – kamuolys, čiužinys.
• Jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, lazda, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę.
• Jeigu šalia daugiau žmonių nėra, pamėginkite gelbėti skęstantįjį, priplaukę prie jo su kokia nors plaukiojimo priemone, gelbėjimo ar parankine priemone ir paduoti ją skęstančiajam per saugų atstumą, kad jis negalėtų jūsų sugriebti.
• Įsidėmėkite, jog vandenyje gelbėti skęstantįjį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti.
