Vilniaus gatvėje esančiose senosiose žydų kapinėse buvo atidengtas paminklas kariams savanoriams, paaukojusiems savo gyvybę už atgimstančią Lietuvos valstybę, o Ukmergės kraštotyros muziejuje atidaryta paroda „Žydų kalbos“ bei pristatytas Antano Smetonos gimnazijos moksleivių parengtas pranešimas apie žydų kultūros istoriją ir paveldą.

Renginiuose dalyvavo Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon, JAV ambasadorės Lietuvoje pavaduotojas Howard Solomon, Ukmergės rajono savivaldybės mero pavaduotoja Klavdija Stepanova ir administracijos direktoriaus pavaduotoja Agnė Balčiūnienė, Ukmergės rajono žydų bendruomenės ir Žydų kultūros paveldo kelio pirmininkas Artūras Taicas, Dukstynos pagrindinės mokyklos Tolerancijos ugdymo centro ir Antano Smetonos gimnazijos moksleiviai, mokytojai.

„Šiandien, Europai švenčiant pergalės prieš nacius dieną, pagerbkime Lietuvos didvyrius, kurie būdami vos 16–18 metų amžiaus ir matydami iškilusią grėsmę Tėvynei, stojo į kovą bei padėjo savo galvas už jos laisvę.

Tai – tarp Lietuvos tarpukario savanorių buvę žydai: Icikas Ben Jehuda, Icikas Beselis, Ruvinas Būnas ir Izraelis Popovskis. Esame dėkingi jiems ir visiems, kas kovojo už Lietuvos valstybę, už tai, ką turime šiandien.

Esame senosiose žydų kapinėse, kurioms, įvairių šaltinių tvirtinimu, yra ne mažiau kaip 300–400 metų. Ukmergė buvo vienas iš miestų, kuriame pirmiausia įsikūrė Lietuvos žydai. Žydai beveik kelis amžius buvo gausiausia tautinė bendrija Ukmergėje, galima teigti – dominuojanti“, – kalbėjo negausios – apie 20 narių vienijančios – Ukmergės rajono žydų bendruomenės pirmininkas A.Taicas.

JAV ambasadorės Lietuvoje pavaduotojas H. Solomon pasidžiaugė, kad Ukmergės rajono žydų bendruomenė kartu su Ukmergės rajono savivaldybe taip aktyviai bando išsaugoti žydų tautos istorinį paveldą.

Skaudžią savo tautiečių istoriją prisiminęs Izraelio ambasadorius A. Maimon pabrėžė, jog žydai gyveno Lietuvoje ir dirbo Lietuvai. Nemažai iš jų kovojo už jos nepriklausomybę. 

Atidengus paminklą visi renginio dalyviai susirinko į Ukmergės kraštotyros muziejų. Antano Smetonos gimnazijos istorijos mokytojos Daivos Sinkevičienės vadovaujami gimnazistai Toma Troškaitė, Vaiva Stankevičiūtė, Gintarė Perednytė ir Žilvinas Žitkauskas įtaigiai ir įdomiai papasakojo apie žydų tautos išskirtinumą, jų kultūros istoriją, paveldą, apie jų gyvenimą ir veiklą Ukmergėje.

Vėliau visi apžiūrėjo parodą „Žydų kalbos“.

Keli įdomesni faktai iš Ukmergės žydų bendruomenės istorijos

– 1812 metais prancūzams užėmus Ukmergę, buvo atliktas miesto namų ir gyventojų vyrų nuo 18 iki 50 metų surašymas, norint teisingai paskirstyti mokesčius. Šio surašymo duomenimis, iš mieste buvusių 239 namų 164 priklausė žydams. Kadangi buvo surašomos ir namų savininkų profesijos, tai tuo metu tarp Ukmergės žydų daugiausiai buvo prekybininkų – 24, 10 siuvėjų, po 5 batsiuvius ir vežėjus.

– 1842 metais Ukmergėje buvo surašyti 5096 gyventojai, iš jų – 3495 žydai. Mieste gyveno 507 prekybininkai (490 iš jų – žydai), 145 valstiečiai, 21 dvasininkas, 135 bajorai.

– Didžiausias Ukmergėje gyvenusių žydų skaičius užfiksuotas 1891 metais. Iš daugiau nei 16 tūkstančių miesto gyventojų beveik 11 tūkstančių sudarė žydai.

– 1935 metais žydai Ukmergėje valdė 6 kailių–odos raugyklas, 3 lentpjūves, po 2 malūnus, plytines, vinių, lovų audinių bei namų apyvokos daiktų fabrikus, po vieną – odos, porceliano, krosnių panelių, kartoninių dėžių, gėrimų fabriką.

– 1940–1941 metais Ukmergėje buvo nacionalizuoti 193 įvairūs objektai, apie 95 iš jų priklausė žydams.

Daiva ZIMBLIENĖ

Rajono savivaldybės atstovė spaudai