Lietuvos pirties bičiulių draugijos renginys, kurį jie patys vadina per šalį keliaujančia edukacine švente, į Ukmergę atvežtas pirmą kartą. Jis surengtas miesto paplūdimyje prie Šventosios upės.

Dar gerokai iki šventės organizatoriai žadėjo, kad mūsų mieste įsikurs net keliolika įvairių pirčių, o ukmergiškius ir jų svečius į sveiko garo procedūras kvies iš visos Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos suvažiavę patyrę pirtininkai. Ir jie tikrai nemelavo: galimybių išmėginti gausybę pirties malonumų, masažų, procedūrų galėjo rasti kiekvienas norintis.

Ukmergėje įvykusi „Pirties diena“ – devintasis toks renginys. Jis, anot organizatorių, nebeįsivaizduojamas be „Šimtaviete“ vadinamos pirties, kuri, jų teigimu, sumontuojama tik kartą per metus ir tampa didžiausiu šventės traukos objektu. Iš tiesų – dalyvių eilės prie jos buvo didžiulės. Tuo labiau kad čia buvo siūloma įvairių nemokamų „sveiko garo“ programų, ir lankytojai galėjo įvertinti skirtingų šalies regionų pirtininkų sugebėjimus.

Paplūdimyje sustatytose skirtingose mobiliosiose pirtyse jų šeimininkai kvietė pasikaitinti, pasivanoti, pasimokyti vadinamųjų geros pirties principų ir pasisemti sveikatos bei sudalyvauti ritualuose. Renginio svečiai galėjo palyginti lietuviškos, latviškos ir baltarusiškos pirčių subtilybes, paįvairintas autorinėmis improvizacijomis.

Nuo 2009 m. Lietuvoje organizuojama „Pirties diena“ – visiškai „blaivi“ šventė, kurioje neprekiaujama svaigiaisiais gėrimais. Lankytojai vaišinami ypatingais pirties kokteiliais ir čia pat verdama žolelių arbata.

Taip pat užsimota šios šventės metu pasiekti Lietuvos rekordą – „Daugiausia skirtingų vantų“. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga vantų rišėjas ir pirtininkas alytiškis Renatas Žvaliauskas surišo 100 skirtingų vantų, naudodamas daugiau nei 60 Lietuvoje surinktų augalų. Toks rekordas fiksuotas pirmą kartą, laukiama oficialaus patvirtinimo.

Pristatyta pirties drabužių kūrėjos Mildos Kregždės kolekcija „Žydinti giria“. Šimtmečiui skirtą kolekciją sudaro gamtos vaizdais ir šūkiais, skatinančiais didžiuotis savo šalimi, išmargintos lininės skraistės, įvairių modelių pirties chalatai, moteriškos suknelės ir vyriškos apjuostės. Šių apdarų, kaip ir spalvingiausių pirties kepurių, masažams ir procedūroms skirtų priemonių, natūralių muilų, aliejų, čia pat buvo galima ir įsigyti.

Neįprastą šventę į Ukmergę atvežusius pirties bičiulius ir dalyvius sveikinęs rajono meras Rolandas Janickas šmaikštavo: Ukmergė nuo šiol bus ypač švari.

Renginio organizatoriai už galimybę visiems susitikti mūsų mieste dėkojo rajono savivaldybei ir Ukmergės kultūros centrui, kurio saviveiklininkai – folkloro ansambliai, kapelos, instrumentininkų kolektyvai, šokėjai – nė minutei smagiai nedavė atsikvėpti net ir po karščiausių pirtelės malonumų.