Nuo pastarųjų savivaldos rinkimų praėjus beveik pusei kadencijos, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atliko savivaldybių tarybų narių kaitos duomenų analizę. Joje – pagrindinės priežastys, dėl kurių dažniausiai keitėsi tarybų nariai Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėse.
2023 m. kovą vykusių savivaldybių tarybų narių ir merų rinkimuose buvo išrinkti 1 498 tarybų nariai ir 60 merų.
Per nepilnus dvejus metus įvairiose savivaldybėse pasikeitė iš viso 162 tarybų nariai.
Didžiausia tarybos narių kaita fiksuota Kretingos rajone – čia keitėsi 7 nariai, Marijampolės ir Rokiškio rajonuose bei Visagine po priesaikos davimo pasikeitė po 6 narius, Jonavos, Kupiškio rajonuose, Pagėgiuose ir Vilniaus mieste keitėsi po 5 tarybos narius.
Yra 8 savivaldybės, kuriose šią kadenciją nepasikeitė nė vienas savivaldybės tarybos narys. Druskininkuose, Rietave bei Kauno, Molėtų, Plungės, Šiaulių, Širvintų ir Zarasų rajonuose iki šiol dirba tie patys savivaldybės tarybos nariai, kurie davė priesaikas pirmuosiuose kadencijos posėdžiuose.
Į VRK per metus dažniausiai kreipėsi tie savivaldybių tarybų nariai, kurie pageidavo palikti pareigas dėl to, kad pradėjo eiti su savivaldybės tarybos nario darbu nesuderinamas pareigas. Tokių prašymų fiksuota 125, iš jų 29 šių pareigų atsisakė 2024 m. lapkričio mėn. po to, kai jie buvo išrinkti į Seimą. Savo noru darbą savivaldybių tarybose paliko 20 asmenų.
6 savivaldybių tarybų nariai buvo pripažinti kaltais teismo sprendimu ir, vadovaudamasi Rinkimų kodekso nuostatomis, VRK turėjo nutraukti jų įgaliojimus.
Per nepilnus dvejus metus pasitaikė 6 atvejai, kai VRK nutraukė savivaldybių tarybų narių įgaliojimus anksčiau termino narių mirties atveju. Jų darbą tarybose tęsia politinių organizacijų kolegos.
2 nariai neteko mandato nustačius, kad nesuderinamas pareigas jie pradėjo eiti neatsisakę mandato.
Taip pat įstatymas numato, kad tarybos narys turi būti nuolatinis savivaldybės, į kurios tarybą buvo išrinktas, gyventoju. Jam išvykus nuolat gyventi už savivaldybės teritorijos ribų ir informavus VRK, jo įgaliojimai nutraukiami. Per nepilnus dvejus metus buvo 2 tokie atvejai.
1 narys neteko mandato pripažinus, kad jis rinkimų metu šiurkščiai pažeidė Rinkimų kodekso nuostatas.
VRK duomenimis, daugiausia tarybų narių, kurie rinkėjų suteikto mandato atsisakė savo noru ar jo neteko, yra išrinkti pagal Lietuvos socialdemokratų partijos (67 asmenys), Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (20 asmenų), Liberalų sąjūdžio (18 asmenų), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (13 asmenų), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ (10 asmenų) iškeltų kandidatų sąrašus.
Šiuo metu bendras savivaldybių tarybų narių amžiaus vidurkis yra 53 metai ir 2 mėnesiai. Šalyje jauniausias šiuo metu tarybos nario pareigas einantis narys yra 21 metų ir 2 mėnesių amžiaus vyras, vyriausia – 89 metų 4 mėnesių amžiaus moteris.
VRK duomenys rodo, kad 60-yje Lietuvos savivaldybių tarybų vyrų dirba beveik tris kartus daugiau nei moterų. Iš viso 511 savivaldybių tarybų narių ir merų mandatų priklauso moterims (32,93 proc.), o 1 041 – vyrams (67,07 proc.).
Ukmergės rajono savivaldybės taryboje nuo kadencijos pradžios pasikeitė trys Savivaldybės tarybos nariai. 2023 m. gruodžio 10 d. mirusį rajono savivaldybės tarybos narį Arvydą Pėšiną pakeitė Angelė Jokubynienė. Per praėjusių metų rudenį vykusius Parlamento rinkimus į Seimą išrinktus Indrę Kižienę ir Arūną Dudėną Savivaldybės taryboje pakeitė Valdas Petronis ir Stasys Jackūnas.
UŽ inf.
