„Savo vardą nešioju kaip priesaką…“

Autorius Ukmergės žinios
„Savo vardą nešioju kaip priesaką...“ / Profesorius dr. Libertas Klimka viešėjo Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje. Liudmilos Felčinskajos nuotr.

„Mano tėvai nesulaukė Kovo 11-osios. Gimiau istorinio lūžio metu, kai Lietuva neteko laisvės. Bet tėvai man davė Liberto – Laisvės – vardą, todėl nešiojuosi jį širdyje kaip amžiną priesaką – būti laisvam. Tėvų atminimui“, – sakė profesorius dr. Libertas Klimka susitikimo Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje metu.

Profesorių ukmergiškiai sutiko atsistoję, plojimais pagerbdami garbųjį Lietuvos fiziką, gamtos mokslų daktarą, etnologą, mokslo istoriką, Lietuvos edukologijos universiteto Baltų proistorės katedros profesorių, Lietuvos etnokosmologijos muziejaus mokslinį vadovą, Kultūros vertybių apsaugos departamento ekspertą… Už mokslinę veiklą jis įvertintas valstybine dr. Jono Basanavičiaus, Stasio Šalkauskio, Lauryno Ivinskio premijomis.

Išskirtiniai kalviai…

Pasak svečio, gimtoji kalba, istorinė atmintis ir tradicijų, papročių žinojimas – trys stulpai, laikantys Lietuvą, piliakalnių žemę. Jokia kita pasaulio tauta nepastatė tiek pilių įtvirtinimų, kaip Lietuva, nes visais laikais mūsų tauta labiausiai vertino laisvę.

Jos reikšmę dar XIV amžiuje nusakė Žemaičių kunigaikštis Margiris, Pilėnų gynėjas, kuris teigė, jog laisvė lietuviui brangesnė už gyvybę. Kodėl mums brangi mūsų žemė? Čia mūsų protėvių kauleliai ir pelenėliai, – į savo klausimą gražiai atsakė svečias.

Kaip mūsų tauta Žalgirio mūšyje galėjo sutriuškinti profesionaliai parengtą, šarvuotą Teutonų ordiną? Todėl, kalbėjo L. Klimka, kad vadai buvo taktiškai protingi. Kariai buvo ginkluoti kalavijais, kuriuos nukalė kalviai, geri amatininkai, sugebėję išgauti Damasko plieną – elastingą ir kartu kietą. Ne kiekvienas kalvis sugeba 200 kartų perkalti kiekvieną strypą!

Kodėl lietuviai per devynias kalvas joja? Todėl, kad vėjas jų kalavijus užgrūdintų.

…ir išskirtiniai kariai

Dar vienas mūsų tautos pasididžiavimo momentas – Oršos mūšis, kuriame daug didesnė maskvėnų kariuomenė pralaimėjo lietuviams. Užsirūstinęs caras atsisakė išpirkti į nelaisvę patekusius savo karius, išvadinęs juos žiopliais – jie begėdiškai nusileido 30 tūkst. turinčiai LDK kariuomenei, patys turėdami per 80 tūkst. karių.

Profesorius priminė susitikimo dalyviams ir garsųjį Salaspilio mūšį, vykusį 1605 m., kuriame sublizgėjo Sparnuotieji husarai. Iš erelio ir vanago plunksnų pagaminta jų uniforma buvo gražiausia Europoje, gal šimtą metų Sparnuotiesiems husarams nebuvo lygių priešininkų. Daugelyje šaltinių jie iki šiol vadinami geriausia to laikotarpio kavalerija Europoje, o galbūt ir visame pasaulyje.

Sprendžia pagal orą

Svečias pasakojo, jog nuo gruodžio 13-osios – Šviesos dienos – iki šv. Kalėdų jis kasdien užsirašo, koks tą dieną buvo oras. Pagal tai bus galima spręsti apie ateinančius metus. 2016-ųjų gruodis parodė, kad 2017-ųjų pavasaris bus labai gražus. Kaip ir antroji vasaros pusė – šilta, be lietaus.

„Jei Kūčių vakarą sninga, kitais metais bus daug grybų, o jei naktis žvaigždėta – vištos bus itin dėslios“, – su šypsena kalbėjo jis. Pasidžiaugė, kad kiekvienas mūsų šalies regionas savitas ir unikalus. „Žemaičiai prie Kūčių stalo neapsieis be cibulynės, aukštaičiai – be virtų kviečių, suvalkiečiai – be žirnių ir pupų, dzūkeliai – be „grikinės babkos“.

Vėtrungės, dumplės, varpai…

Tik Lietuvoje, sakė svečias, paplitusios vėtrungės, kuriose viskas pasakyta apie žveją ir jo šeimą. Žvejui svarbiausia, kad visi aštuoni vėjai būtų jam palankūs.

Tik Lietuvoje ir Žolinė švenčiama. Ir dumples iš senolių esame paveldėję. O ką išeidami pasiimsime? Ką savo anūkams perduosime? Ar nenutiks taip, kad viskas, kas sukaupta, ir liks tik bibliotekų lentynose? Tada laimė, kad jos, tos bibliotekos, mūsų atmintį, mūsų išmintį, mūsų sukauptą gėrį saugo…

Dar vienas mūsų tautos pasididžiavimas, teigė Libertas Klimka, – Lietuvos bažnyčių varpai. Jie skaičiuoja mūsų istorijos žingsnius, tuo jie mums reikšmingi ir įdomūs.

Lietuvos laisvės kovų sąjungos nario, VO „SOS Vepriai“ vadovo Romo Petro Šaulio iniciatyva į susitikimą su prof. L. Klimka bibliotekoje suvažiavo ir didieji Lietuvos varpininkai, varpų fotografai, bendraminčiai.

Kodėl likus trims dienoms iki Velykų neskamba bažnyčių varpai? Ne vieną dešimtmetį varpus tyrinėjantis Kauno Vytauto Didžiojo universiteto doktorantas Gintautas Žalėnas nusišypso: „Jie tuo metu skrenda į Romą išpažinties.“

Steigs Varpininkų asociaciją

Vakaro metu profesoriui L. Klimkai iškilmingai įteiktas Atminimo įamžinimo komiteto prie Lietuvos sąjūdžio Kauno skyriaus įsteigtas Laisvės kovos Didžiojo Kryžiaus ordinas. Jį įteikė šio komiteto pirmininkas Raimondas Kaminskas drauge su vepriškiu R. P. Šauliu.

Renginys Ukmergėje paskatino steigti Lietuvos varpininkų asociaciją, kurios vadovo vairas bus patikėtas kunigo švietėjo Jono Katelės labdaros ir paramos fondo valdytojui Leonardui Šablinskui.

Rasa GRIŠKEVIČIENĖ

TAGGED:
Dalintis

Nuotraukų galerija:

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *