Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Dainius Vyšniauskas ugniagesio gelbėtojo profesiją pasirinko neatsitiktinai – ji šeimoje perduodama iš kartos į kartą. Ugniagesiai buvo abu jo seneliai, tėtis, šias pareigas eina ir brolis.
Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba dalijosi įkvepiančiu interviu, kuriame D. Vyšniauskas ir jo brolis Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pajėgų valdymo skyriaus vyresnysis specialistas Egidijus Vyšniauskas dalijasi savo patirtimi.
Abu broliai prisimena, kad šeimoje ugniagesio gelbėtojo profesija lydėjo tiek iš tėčio, tiek iš mamos pusės. Tai – trys kartos ugniagesių, kurių kiekvienas paliko ryškų pėdsaką šios kilnios tarnybos kelyje.
D. Vyšniauskas, teigia, kad jo profesiniam pasirinkimui šeimos įtaka buvo lemiama, sekė senelių, tėčio ir brolio pavyzdžiu: „Vyresnis brolis man buvo pavyzdys: rinkausi tas pačias, kaip ir jis, gaisrinės saugos studijas, mačiau, kaip jis dirba ir koks jo darbas. O kiek sėdėta senelio gaisriniame automobilyje, kai dar jis dirbo Kupiškio gaisrinėje.“
Senelis iš tėčio pusės vadovavo Kupiškio gaisrinei. O močiutė yra pasakojusi, kad ir pati savanoriavo gaisrinėje.
Vėliau tėtis, baigęs mokslus Sankt Peterburge ir Maskvoje, grįžo į Lietuvą ir tapo Rokiškio gaisrinės vadovu – šiose pareigose praleido didžiąją dalį savo profesinio gyvenimo.
Tėčio brolis taip pat pasirinko šią tarnybą – dabar eina atsakingas pareigas Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pajėgų valdymo skyriuje.
Tarp giminių iš mamos pusės – irgi daug ugniagesių. Senelis dirbo Adomynės priešgaisrinėje tarnyboje. Vaikystės patirtys susijusios su ten budinčiu seneliu, automobiliu GAZ-66 ir viskuo, ką mažas berniukas laikytų tikru nuotykiu.
Mama taip pat dirbo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos sistemoje – tvarkė personalo reikalus Rokiškio rajono priešgaisrinėje tarnyboje. „Adomynės gaisrinėje „vairuodavau“ sunkvežimį, lipdavau ant stogo tikrinti įrangos, o Rokiškio gaisrinėje tėtis dažnai būdavo darbe net ir ne darbo valandomis, tad neretai ir mums, vaikams, tekdavo „prisidėti“, – atskleidžia Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovo brolis E. Vyšniauskas. Pasak jo, kai kurie gaisrai palikdavo tokį įspūdį, kad jų neįmanoma pamiršti – tėtis skubėdavo į įvykius net šeimos kelionių metu, palikdamas šeimą automobilyje, kol pats eidavo vadovauti operacijoms.
Renkantis profesiją jį įkvėpė šeimos pavyzdys – baigė studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete (dabar – Vilnius Tech).
Vyresniojo brolio pavyzdžiu pasekęs D. Vyšniauskas tame pačiame universitete baigė gaisrinės saugos bakalauro studijas, vėliau – saugos inžinerijos magistrantūros studijas.
Dabar abu broliai jau yra sukaupę ilgų metų patirtį. D. Vyšniauskas karjerą pradėjo nuo ugniagesio darbo – 2004 metų rugsėjį pradėjo dirbti Ukmergėje. Po kelerių metų laimėjo konkursą į aukštesnes pareigas ir išvyko dirbti į Vilnių. 2009 metų gruodį grįžo į Ukmergę – tapo tarnybos viršininko pavaduotoju. Nuo tada čia ir liko. O dabar jau devynerius metus eina tarnybos viršininko pareigas.
Vyresnysis brolis E. Vyšniauskas, dirbdamas Panevėžio regiono tarnyboje, užduotis vykdo skirtinguose miestuose. „Dabar, po daugiau nei dviejų dešimtmečių tarnybos, galiu drąsiai sakyti: tai – ne tik profesija, tai – pašaukimas. Esu komandos dalis, kuri kartu gali įveikti bet kokį iššūkį. Per savo tarnybą patyriau visko – ir didžiulį džiaugsmą, kai pavyksta išgelbėti žmonių gyvybes, ir skausmą, kai situacijos baigiasi tragiškai“, – dalijasi E. Vyšniauskas.
Sukaupta patirtimi tarnyboje broliai dalijasi su kitais, o šeimos vertybes perduoda savo vaikams. „Stengiamės ir mes su broliu savo vaikams ir artimiesiems rodyti gerą pavyzdį, esame sąžiningi, dori, neatsisakome padėti, jei reikia kam nors mūsų kelyje pagelbėti. Mane, kaip tarnybos vadovą, pasiekia nemažai žmonių problemų, stengiuosi padėti kiek galiu. Savo vaikams taip pat skiepiju pareigingumo, atsakingumo, neabejingumo jausmą. Ir tai rodau savo pavyzdžiu, nes ir aš augdamas turėjau gerų pavyzdžių“, – sako Ukmergės ugniagesių vadovas D. Vyšniauskas.
Pasak jo, giminės sueigose pokalbiams temų nereikia ieškoti. Visi pokalbiai – apie gaisrinę. Juk geriausiai tą sritį išmano, smagu diskutuoti gerai žinomomis temomis.
Jaunajai kartai broliai linki: „Jei svarstote apie šią tarnybą – nebijokite. Prisijunkite prie mūsų komandos. Pradėti galite stodami mokytis į Ugniagesių gelbėtojų mokyklą ar Vilnius Tech.“ Siūlo pradėti nuo ugniagesio gelbėtojo pareigų – tai neįkainojama patirtis, kuri leis suprasti šios tarnybos esmę ir prasmę.
****
Užsukus į Ukmergės priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą D. Vyšniauskas aprodo patalpas – kabinetus, rūbinę, prausyklas, poilsio kambarius, valgyklą, muziejų, sporto salę, budėtojų dalį, techniką bei priemones. Džiaugiasi, kad automobiliai atnaujinti (naujausias 2023 metų). Šiuolaikinės gaisrinės mašinos – su daug didesnėmis vandens talpomis.
===
Iš viso Ukmergėje yra keturi automobiliai, du skuba gesinti gaisrų, vienas yra su ištraukiamomis kopėčiomis, dar vienas – rezervinis, naudojamas, kai taisomas kuris nors iš pagrindinių. Taip pat turi ir valtį gelbėjimo darbams vandenyje. Dirba keturios komandos pagal nustatytą darbotvarkę.
===
Komandą sudaro 6–8 žmonės. 1 parą budi, 3 paros laisvos. Budėjimas trunka 24 val. Iki pietų vyksta mokymai, popiet atliekami įvairūs ūkio darbai, nuo 22 iki 6 val. galima ilsėtis. Kai gaunamas iškvietimas susiruošti ir išvažiuoti privaloma per 1 minutę. Visais atvejais ugniagesiai privalo laikytis labai griežtų saugos reikalavimų.
===
Per kiek laiko atvykstama į vietą, priklauso nuo įvairių aplinkybių – nuotolio, eismo intensyvumo, kelio būklės. Įrengus greičio ribojimo kalnelius, pastebima, kad tarnybos atvykimo greitis pailgėjo 1 minute. Pasak ugniagesių, net ir važiuodami į gaisrus, jie privalo laikytis visų eismo taisyklių.
===
Ukmergės ugniagesiai į gaisrus ir atlikti gelbėjimo darbų kasmet vyksta apie 350 kartų, taigi beveik kasdien.
