Seimas pritarė Šilumos ūkio įstatymo pakeitimams, kuriais įtvirtinta, kad šildymo sezono pradžios ir pabaigos savivaldybių merai kaip lig šiol nebeskelbs, sąskaitos už šildymą vartotojams bus siunčiamos elektroniniu būdu, o norint gauti popierinę sąskaitą gyventojas turės pateikti prašymą. Kada daugiabučiuose pradėti šildymą, spręs daugiabučių namų administratoriai.
Priimtais pakeitimais apibrėžti šaltasis ir šiltasis metų laikotarpiai: šaltuoju metų laikotarpiu laikomas laikotarpis, kurio trijų parų iš eilės lauko oro vidutinė paros temperatūra yra ne aukštesnė kaip 10 °C šilumos; šiltuoju metų laikotarpiu – laikotarpis, kurio trijų parų iš eilės lauko oro vidutinė paros temperatūra yra aukštesnė negu 10 °C šilumos.
Nuo 2027 m. gegužės 1 d. šilumos vartotojams mokėjimo pranešimai bus pateikiami elektroniniu būdu, išskyrus atvejus, kai vartotojas išreikš pageidavimą gauti popierinius. Šilumos tiekėjai teiks vartotojams mokėjimo pranešimus, netaikydami papildomų mokesčių.
Įstatyme įtvirtinta, kad šildymo sezonu bus laikomas laikotarpis nuo spalio 1 dienos iki balandžio 30 dienos, kuriuo šilumos tiekėjas turi būti pasirengęs tiekti šilumą, kad būtų užtikrinama pagal higienos normas reglamentuota vidaus patalpų temperatūra šildomuose pastatuose.
Kai šaltasis metų laikotarpis viršija šildymo sezono ribas, tas laikotarpis taip pat priskiriamas prie šildymo sezono.
Savivaldybių institucijų sprendimais šildymo sezono pradžia ir pabaiga bus nustatoma savivaldybių įstaigoms ir šilumos vartotojams, kurių šilumos punktai nėra modernizuoti.
Šilumos ūkio įstatyme reglamentuota, kad modernizuotu šilumos punktu bus laikomas prie šilumos perdavimo tinklo pagal nepriklausomą schemą prijungtas pastato šilumos įrenginių kompleksas, kuriame atliekant modernizaciją buvo įdiegta valdymo įranga, pagal lauko temperatūrą ir vartotojų poreikius automatiškai reguliuojanti pastato vidaus šildymo parametrus.
Šilumos vartotojai, kurių šilumos punktai yra modernizuoti, turės teisę šildymo sezono laikotarpiu nuspręsti dėl savo pastatų šildymo sezono pradžios ir pabaigos. Kurių šilumos punktai nėra modernizuoti, šildymas, savivaldybių institucijų sprendimu, turės būti užtikrinamas šaltuoju metų laikotarpiu ir pasibaigti šiltuoju metų laikotarpiu, atsižvelgiant į žemiau nurodytas sąlygas.
„Šilumos tiekėjas neprivalės užtikrinti šilumos tiekimo šildymo sezono metu šiltuoju metų laikotarpiu. Ne šildymo sezono metu šilumos tiekėjas šilumos tiekimą privalės užtikrinti šaltuoju metų laikotarpiu.
Jeigu šilumos vartotojai, turintys teisę nuspręsti dėl savo pastatų šildymo sezono pradžios ir pabaigos nustatyta tvarka, nuspręs pradėti arba baigti savo pastatų šildymą kitu laiku, negu šildymo sezono pradžia ar pabaiga, jie apie savo sprendimą nustatyta tvarka praneš šilumos tiekėjui, o šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas sprendimą įgyvendins“, – skelbiama įstatymo pakeitimuose.
Įstatymas įsigalioja 2026 m. spalio 1 d.
Nurodoma, kad šilumos tiekėjai iki kitų metų balandžio 30 d. kiekvieną mėnesį šilumos vartotojams teikiamuose mokėjimo pranešimuose ir savo interneto svetainėje privalo aiškiai paryškintu tekstu informuoti šilumos vartotojus, kad nuo 2027 m. gegužės 1 d. mokėjimo pranešimai bus teikiami šilumos vartotojams elektroniniu būdu, išskyrus atvejus, kai vartotojas telefonu ar kitomis priemonėmis išreiškia pageidavimą gauti popierinius mokėjimo pranešimus.
Bendrovės „Ukmergės šiluma“ direktorius Vydas Paknys sako, kad gyventojams viskas bus informuota ir tie, kas pageidaus, be popierinių pranešimų tikrai neliks. Tačiau teks patiems tokį pageidavimą pareikšti. Taigi gyventojams teks daugiau atsakomybės.
Pasak V. Paknio, kai kurių kitų šalies savivaldybių šilumos tiekėjai jau ir lig šiol mokėjimų pranešimus gyventojams siunčia elektroniniu būdu. Žmonės pripranta ir problemų nekyla.
Panašiai ir su šildymo sezono pradžia ir pabaiga. Pasak direktoriaus, įstatymo pakeitimai tikrai nereiškia, kad šiluma bus tiekiama tik nustatytu laiku – įstatyme paliktas ir orų temperatūrų intervalas. Jei, pavyzdžiui, gegužės 5 d., pasibaigus oficialiam šildymo sezonui, oras bus šaltas, gyventojai turės teisę prašyti, kad jų daugiabutis būtų šildomas. Tačiau daugiau atsakomybės apsisprendžiant turės daugiabučių namų administratoriai ar bendrijų gyventojai.
V. Paknys sako, kad šio įstatymo pakeitimais apibrėžiama tvarka, susijusi su šildymo sezono pradžia ir pabaiga, jau seniai galioja visoje Europoje.
