„Ukmergės žiniose“ rašėme, kad nuo šiol 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paramą galės gauti tik nevyriausybinės organizacijos, bet ne švietimo įstaigos bei religinės bendruomenės, kaip anksčiau.
Grupė Seimo socialdemokratų tokį sprendimą siūlo atšaukti ir grąžinti buvusią galimybę skirti paramą valstybinėms ir savivaldybių švietimo įstaigoms bei religinėms bendruomenėms.
Argumentuojama, kad be šios paramos ugdymo įstaigos susidurs su sunkumais organizuojant neformalius mokinių ugdymo užsiėmimus, tokius kaip ekskursijos, renginiai, sporto užsiėmimai, meno projektai, įsigyjant priemones ar inventorių.
Be to, įžvelgia dirbtinį spaudimą religinėms bendruomenėms siekti joms nebūdingo NVO statuso. Parama reikalinga kulto pastatų, kurie yra istorinis ir kultūrinis paveldas, dvasininkų išlaikymui, veiklos vykdymui.
Jau ne pirmą kartą GPM paramos skyrimo tvarka reformuojama. Iš pradžių paramą buvo galima skirti, užpildant popierinę deklaraciją.
Tačiau dabar deklaracijas galima teikti tik elektroniniu būdu. Po šio pasikeitimo daug organizacijų teigia pajutusios paramos nuosmukį, nes nemažai žmonių elektroninių deklaracijų nepateikia.
Vėliau pasikeitė paramos procentinė išraiška: seniau buvusi 2 proc., dabar yra 1,2 proc. Tiesa, raminta, kad dėl to finansinė paramos išraiška nepasikeitė, o tik skaičiavimo formulė.
Nuo šių metų į paramą nebegali pretenduoti biudžetinės įstaigos. Pasikeitus Labdaros ir paramos įstatymui, ją galės gauti tik nevyriausybinės organizacijos, turinčios NVO žymą. Aiškinama, kad taip siekiama paskatinti daugiau remti nevyriausybinį sektorių.
Iki šiol nemažai žmonių 1,2 proc. GPM skirdavo konkrečioms mokykloms ar vaikų darželiams, kuriuos lanko jų atžalos, ar savo darbovietėms, veikiančioms kultūros srityje. Jie buvo motyvuoti tą daryti, nes žinojo, kur keliauja skirta parama, kam ji panaudojama. Žinojo, kad pinigai gerina jų vaikų ugdymosi ar jų pačių darbo sąlygas.
Kiek gyventojai bus motyvuoti padėti nevyriausybinėms organizacijoms, kurių veikloje nedalyvauja, galima tik spėlioti. Tačiau nesunku nuspėti, kad pildomų deklaracijų skaičiai dar sumažės.
Kyla klausimas, kur nukeliauja pinigai, kai gyventojai paramos nepaskiria niekam.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Strateginės komunikacijos specialistė Irma Juškaitė priminė, kad gyventojai kasmet gali savanoriškai skirti dalį savo jau į biudžetą sumokėto GPM paramos gavėjams meno kūrėjams, politinėms organizacijoms bei profesinėms sąjungoms. Jei nepasinaudoja šia galimybe ir neskiria paramos niekam, ši jų sumokėto mokesčio dalis lieka biudžete, iš kurio vėliau skirstoma įprasta tvarka.
Valstybės biudžete esančius pinigus skirsto Finansų ministerija. Pasidomėjome, ar GPM dalis, liekanti biudžete, turi kokią nors tikslinę paskirtį.
Pavyzdžiui, dalis pajamų, surenkamų iš akcizų, yra skiriama tiesti, remontuoti kelius, diegti informacines sistemas, susijusias su keliais, finansuoti saugaus eismo programas. Keli procentai šių pajamų yra skiriami Kultūros rėmimo fondui, iš kurio skiriamos lėšos kultūrai ir menui remti, finansuojami įvairūs sporto, visuomenės sveikatos stiprinimo projektai. Gal ir GPM paramos pinigai nukreipiami tikslingai?
Finansų ministerijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Šalc sakė: „Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimai naudojami valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Visi Lietuvoje surenkami mokesčiai, įmokos, rinkliavos patenka į valstybės biudžetą arba kitus biudžetus (savivaldybių, „Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo fondo) ir naudojami tuose biudžetuose suplanuotoms išlaidoms finansuoti.“ Taigi pinigai keliauja į bendrą iždą ir skiriami valstybės funkcijoms finansuoti, jie gali atsidurti švietimo, sveikatos socialiniame ar bet kuriame kitame sektoriuje.
Gyventojai, kurie nori, kad jų GPM dalis, kuri gali būti skirta paramai, nepaskęstų bendrame ižde, o prisidėtų prie konkrečių veiklų skatinimo, gali pasirinkti, kam skirti paramą. Tiek Ukmergėje, tiek šalyje yra daugybė organizacijų, kurioms ši parama labai reikalinga.
****
GPM parama gali būti išskaidyta. Į 0,6 proc. paramą gali pretenduoti politinės partijos ir politiniai komitetai, kurie atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės organizacijos narių skaičiaus ir kuriems nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra. Taip pat — profesinės sąjungos ir profesinių sąjungų susivienijimai, įregistruoti paramos gavėjais. Iki 1,2 proc. paramos gali gauti trys sektoriai: nevyriausybinės organizacijos, kurioms Juridinių asmenų registre suteikta NVO žyma; meno kūrėjai, paramos gavėjais įregistruoti Meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų informacinėje sistemoje; reikalavimus paramai gauti atitinkančios užsienyje įsteigtos lietuvių bendruomenės.
NVO žymą gali gauti juridiniai asmenys, atitinkantys įstatymuose aprašytą nevyriausybinės organizacijos sąvoką: „Nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų valdymo nepriklausomas savanoriškumo pagrindais įsteigtas visuomenės ar jos grupės naudai veikiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas nėra siekti politinės valdžios arba įgyvendinti vien tik religinius tikslus.“
Ukmergės rajone įregistruota per 280 organizacijų. Tai – švietimo, kultūros, sporto, socialinių paslaugų, pilietinių iniciatyvų, bendruomeninės ir kitos organizacijos. Rajono savivaldybės duomenimis, projektus įvairiems savivaldybės fondams teikia iki 150 organizacijų, NVO žymą jau turi apie 60 proc. organizacijų.
