Tarp kaimynų – pykčiai ir lenktynės

Autorius Vaidotė Šantarienė
Tarp kaimynų – pykčiai ir lenktynės / Užkasti karo kirvio besipykstantys kaimynai neretai nė nenori… Gedimino Nemunaičio nuotr.

Dėl ko dažniausiai kivirčijasi ir ko nepasidalija kaimynai? Pasirodo, pykčių priežastimi gali tapti ir tvora, ir… gaidys. Į panašius kaimynų konfliktus, be aibės kitų rūpesčių, nori nenori priversta veltis ir miesto seniūnija.   

Štai vienas mūsų laikraščio skaitytojas ir į redakciją neseniai kreipėsi dėl kaimyno savivalės. Teiravosi, kaip jam pasielgti.

Pasakojo Ukmergėje turintis kelis namus, gyvena viename jų, o kitas – negyvenamas, tačiau prižiūri – šienauja, tvarko jo kiemą. Tuo metu kaimynas, anot vyriškio, įprato naudotis tuo, kad savininkų beveik niekada nebūna, ir ėmė teršti svetimą aplinką: pro tvorą į jų valdas nuolat meta žalienas iš savo kiemo, kitas atliekas. Dėl to būta ne vieno konflikto, tačiau situacija, mūsų skaitytojo teigimu, nepagerėjo.

Ukmergės miesto seniūnė Zita Pečiulienė pataria panašius konfliktus mėginti spręsti griežčiausiu – teismo – keliu. „Jeigu jo nuosavybė – teritorija – yra šiukšlinama, pažeista, žmogus gali kreiptis ir tiesiai į teismą. Seniūnija čia nelabai ką padarys… Teisme tikrai ne vienas toks ginčas nagrinėjamas“, – sako ji.

Nors gyventojai nuolat raginami tvarkytis, kuopti savo individualių būstų valdas, vis dėlto, anot seniūnės, mieste yra ir apleistų teritorijų. „Tiesa, yra ir nemažai tokių sklypų, kurių šeimininkai išvykę, čia negyvena, – pasakojo pašnekovė. – Bet yra ir tokių, kurie, priminus būtinybę pasišienauti, patvarko tik nuo kelio, o toliau – baisu…“

Šienauti, tvarkyti, prižiūrėti nuosavą aplinką gyventojus įpareigoja savivaldybės tarybos patvirtintos Ukmergės miesto ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklės. Jose, be kitų reikalavimų, nurodyta ir prievolė individualių namų savininkams genėti gyvatvores ir želdinius nuo gatvės pusės, prižiūrėti, kad tvoros būtų tvarkingos.

Pasak Z. Pečiulienės, iki seniūnijos „atkeliauja“ ir daug kitokių kaimynų nesutarimo atvejų. Pykstamasi dėl įvairiausių priežasčių.

„Ir praėjusį ketvirtadienį turėjom konfliktą, kurio objektu tapo gyvatvorė. Kai vienas kaimynas ją kažkada sodinosi, kitas tylėjo. Praėjo kiek laiko, gyvatvorė išvešėjo, kaimynai turbūt susipyko… Ir dabar mums skundžiasi, kad lenda, gadina jo sodą. O tai kur buvo, kai kaimynas sodino tą gyvatvorę? Turėjo juk žinoti, kad turi būti metro nuo jo sklypo atstumu“, – pasakojo seniūnė.

Sako, kad piktumų priežasčių būna ir „gyvų“: „Kliūva ne tik žolės, tvoros ar pastatai: tai vieno gaidžiai gieda – kitam per daug girdisi, tai gyvulius kaimynas laiko – kitam smirda…“

Neretai būna ir tokių dienų, kai seniūniją užplūsta su kaimynais besiginčijantys žmonės ne tik išsakyti savo skundų. „Ateina plūsdamiesi, grasindami. Liūdniausia girdėti, kai mūsų klausia: ką galiu padaryt, kad kaimynas gautų baudą, kad jam būtų blogai… Žmonės praradę bet kokį žmogiškumą, ne bendradarbiauja, o mano, kad problemas išspręs pykčiais, grasinimais. Vyksta lenktynės, kuris stipresnis, viršesnis, daugiau gali“, – apgailestauja seniūnė.

Tokių „kovotojų“ kategorija dažniausiai – vyresnio amžiaus tiek vyrai, tiek moterys. „O ypač aršūs ir gudrūs visi nori pasirodyti tada, kai jų vaikai grįžta iš užsienio su pinigėliais“, – neslepia ji.

Dalintis

Nuotraukų galerija:

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *