Ukmergės rajono atstovai kartu su kitomis šalies bendruomenėmis sekmadienį dalyvavo prezidento kanceliarijos organizuotame iškilmingame renginyje „Pakilę laisvei: 1863–1864 metų sukilimas ir mes“.
Vilniuje, prie Lietuvos nacionalinio muziejaus vykęs renginys buvo skirtas sukilimo prieš okupacinę Rusijos imperijos valdžią pradžiai paminėti.
Ukmergės rajono savivaldybė skelbia, kad iškilmėse mūsų miesto vėliavą nešė kultūros centro folkloro ansamblio „Pyniava“ narys Gediminas Čepelionis.
Lyduokių seniūnijos vėliavą nešė seniūnaitis Romas Avižienis, o Taujėnų seniūnijos – Taujėnų gimnazijos mokiniai Jomantas Želnys bei Dominykas Mesonis.
Gedimino kalno papėdėje vykusiame renginyje dalyvavo ir sukilimo vadus bei dalyvius pagerbė ir šalies prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana. Renginio metu buvo pabrėžta istorinės atminties svarba bei pilietinio sąmoningumo ugdymas.
Sausio 22-ąją – 1863–1864 m. sukilimo prieš Rusijos okupacinę valdžią pradžios dieną – Seimas yra paskelbęs atmintina data.
***
1863–1864 m. sukilimas prasidėjo Lenkijoje. Netrukus jis apėmė ir Lietuvą. Pirmasis į kovą stojo kunigo Antano Mackevičiaus vadovaujamas valstiečių dalgininkų būrys. Apie pusę sukilėlių sudarė bajorai, trečdalį – valstiečiai, likusieji buvo miestiečiai ir dvasininkai.
Sukilimą slopino apie 200 tūkst. kareivių, vadovaujami generolo M. Muravjovo. Dėl žiauraus elgesio jis buvo pramintas Koriku. Sukilimą rusų valdžia vadino „maištu“.
Karininkas Zigmas Sierakauskas ėmė vadovauti sukilėliams Lietuvoje. Jam pavyko laimėti keletą mūšių, bet sužeistas pateko į nelaisvę ir Vilniuje buvo pakartas. Lietuvos laikinosios Vyriausybės vadovu tapo Kostas Kalinauskas. Organizuotas sukilimas baigėsi tik 1864 m. žiemą, suėmus K. Kalinauską ir po mėnesio jį pakorus Vilniuje, dabartinėje Lukiškių aikštėje.
Sukilimo padariniai buvo skaudūs. Po jo buvo visaip varžoma Katalikų bažnyčios ir jos dvasininkų veikla, uždraustos draugijos, uždrausta lietuviška spauda lotyniškais rašmenimis, iš mokyklų ir įstaigų pašalinta lietuvių kalba, į konfiskuotus dvarus ir ūkius keliami rusakalbiai stačiatikybę išpažįstantys kolonistai.
Po sukilimo vyko sukilėlių teismai. Žymiausi vadai buvo nubausti mirties bausme, aktyvūs sukilėliai atsidūrė katorgoje arba tremtyje, rėmėjai buvo plakami rykštėmis. Rusų kariuomenė, ypač kazokai, siautėjo maištingame krašte, nesibodėjo prievartos ir plėšikavimo.
UŽ inf.