Kultūros paveldo takais geriau pažįstant savo kraštą – į tokią kelionę kviečia Ukmergės kraštotyros muziejus, ką tik išleidęs unikalų leidinį. Jis skirtas saugoti ir puoselėti krašto istoriją, gilinti žinias apie neeilinius paveldo objektus ir perduoti jas ateities kartoms.
Vaidotė ŠANTARIENĖ
Knyga „Kultūros paveldo takais aplink Ukmergę“ – muziejaus įgyvendinto projekto tokiu pačiu pavadinimu rezultatas. Vykdant projektą parengtas ne vien šis leidinys: taip pat sukurta kilnojamoji paroda. Leidinio ir parodos autorės – muziejininkė Vaida Noreikienė ir rinkinių kuratorė Kristina Zinkevičienė.
Jos pasakojo, kad tikslas buvo atskleisti Ukmergės krašto savitumą, knygoje bei ekspozicijoje pristatant rajone esančius istorijos, kultūros, gamtos paveldo objektus, skatinti jų išsaugojimą, pažinimą, kultūrinį turizmą. Išsamiai aprašytos visos vienuolika kaimiškųjų Ukmergės rajono seniūnijų. Plačiai pasakojama apie dvarų ansamblius, bažnyčias ir kitus sakralinius statinius, piliakalnius, senkapius, mitologinius akmenis, kalvas.
Taip pat – žymių krašto žmonių gimtąsias vietas, laisvės kovotojams, tremtiniams ir svarbiems istoriniams įvykiams skirtus atminimo ženklus.
„Sąmoningai pasirinkta daugiau dėmesio skirti būtent miestelių ir kaimų paveldui, kuris iki šiol buvo mažiau tyrinėtas, – pasakojo Vaida Noreikienė. – Tai leidžia atskleisti turtingą ir įvairialypį rajono paveldą bei išsaugoti informaciją apie mažiau žinomus, tačiau reikšmingus objektus. O pati projekto idėja gimė iš asmeninio noro geriau pažinti Ukmergės kraštą – istoriją, kultūrą…“
Visos seniūnijos – išskirtinės
Kiekviena seniūnija, anot jos, – tarsi atskiras pasaulis, apie kuriame esančius kai kuriuos paveldo objektus mažai žino arba net negirdėję ir patys mūsų krašto gyventojai. Štai Deltuvos seniūnija – istorinės Deltuvos žemės dalis, minima nuo 1219 m. Čia išlikę Deltuvos evangelikų reformatų bažnyčios fragmentai yra vienos iš ankstyviausių reformatų bažnyčių Lietuvoje. 1812 m. birželio 28 d. įvyko Deltuvos mūšis – Rusijos ir Napoleono kariuomenių susirėmimas. 1830–1835 m. nutiestas pirmasis Lietuvos plentas Sankt Peterburgas–Varšuva, ėjęs per Deltuvos teritoriją.
Lyduokių seniūnijoje yra gatvinis Griežionių kaimas – vienas seniausių Ukmergės krašto kaimų, išlaikęs autentišką gatvinio kaimo struktūrą, kai sodybos išsidėsčiusios palei vieną gatvę. Šiame krašte gimė ir gyveno garsūs dievdirbiai – tautodailininkai tėvas Gabrielis (1820–1889) ir sūnus Kazimieras (1852–1905) Katinai. Taip pat – vienas žymiausių Lietuvos kalbininkų Zigmas Zinkevičius (1925–2018).
Pabaisko seniūnijos vardas siejamas su Pabaisko mūšiu, įvykusiu 1435 m. rugsėjo 1 d. ir nulėmusiu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinę raidą. Vaitkuškio kaime esantis Vaitkuškio dvaras – kultūros, dvarų tradicijų ir ankstyvosios fotografijos centras. Šaltupio miške stūksantys Mokų akmenys – mitologinės reikšmės vieta, liudijanti senųjų tikėjimų ir sakralumo tradicijas.
Pivonijos seniūnijoje, Varžų kaime, yra vienintelė Ukmergės rajone etnoarchitektūrinė sodyba, atspindinti tradicinę Aukštaitijos kaimo architektūrą. Ji įtraukta į Kultūros vertybių registrą. Obelių ežero pakrantėje esantis Obelių kapinynas liudija čia buvusią didelę ir ilgą laiką gyvavusią senovės gyvenvietę. Joje aptiktas retas Lietuvoje reiškinys – mirusiųjų laidojimas ežero vandenyje kartu su įkapėmis, todėl ši vieta praminta „Lietuvos Pompėja“. Pivonijos šile – tragiška XX a. istorijos atmintis: masinių žudynių vieta, kur 1941 m. vasarą–rudenį nužudyti beveik visi Ukmergės miesto ir apylinkių žydai.
Siesikų dvaro pilis – vienas unikaliausių renesansinių rezidencinių statinių Lietuvoje, pastatytas apie 1492–1517 m. kaip tvirtovė su bokštais. Rūmuose išlikusi reta XVII a. sieninė tapyba. Siesikų Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia – Reformacijos laikotarpio sakralinės architektūros liudytojas, atspindintis XVI a. konfesinių pokyčių ir kultūrinių įtakų sankirtą.
Šešuoliai – išskirtinio radialinio plano miestelis, kurio istorinė centrinė dalis saugoma valstybės kaip kultūros paveldo vietovė. Trijų pagrindinių kelių sankirtoje susiformavusi ilgos trapecijos formos aikštė tapo miestelio urbanistinės kompozicijos ašimi. Jos siauresniajame gale stovinti Šv. Juozapo bažnyčia su varpine yra retas urbanistinis pavyzdys Lietuvos miestelių kontekste. Šešuoliai išsiskiria ir ilgą laiką čia buvusiu Vilniaus vyskupijos administraciniu centru.
Taujėnų seniūnijoje, Užulėnio kaime, gimė ir augo pirmasis Lietuvos valstybės prezidentas Antanas Smetona (1874–1944), kurio rūpesčiu čia 1932–1935 m. pastatyta viena moderniausių to meto Lietuvos mokyklų. Taujėnų apylinkėse vyko aktyvios pasipriešinimo kovos, todėl čia gausu pokario partizaninio karo atminties vietų.
Veprių miestelis įsikūręs didžiausio Baltijos šalyse – apie 8 km skersmens – Veprių meteoritinio kraterio viduryje. Čia įrengtas Kryžiaus kelias – Veprių kalvarijos, sudarytos iš 35 stočių. Samantonių kaime esanti Samantonių senovės gyvenvietė – viena seniausių žinomų žmogaus gyvensenos vietų šiame krašte, siekianti vėlyvąjį paleolitą (XI–X tūkst. pr. Kr.). Bečių kapinynas – vienas reikšmingiausių viduramžių laidojimo paminklų regione.
Vidiškiuose 1853 m. pastatyta vėlyvojo klasicizmo mūrinė Švč. Trejybės bažnyčia, kurią 1856 m. pašventino vyskupas Motiejus Valančius (1801–1875). Kadrėnų kaime 1993 m. monsinjoro Alfonso Svarinsko (1925–2014) iniciatyva įkurtas Didžiosios Kovos apygardos partizanų parkas. Jame – 14 ornamentuotų ąžuolinių kryžių, skirtų partizanų batalionams, bei kiti atminimo ženklai.
Želvos seniūnija išsiskiria žydų kultūros paveldu – Želvos miestelyje jų bendruomenė kūrėsi nuo XVIII a. Iki Antrojo pasaulinio karo jie sudarė apie 60 proc. miestelio gyventojų. Želvoje gimė Nobelio chemijos premijos laureatas Aronas Klugas (1926–2018). XIX a. pab. čia vyko dideli arklių turgūs, nuo 1979 m. – garsiosios tradicinės respublikinės ristūnų žirgų lenktynės. Barkuškio kaime esantis Majoko kalnas – viena aukščiausių Ukmergės rajono vietų.
Žemaitkiemio apylinkes išgarsino 1933 m. vasario 2 d. čia iškritęs meteoritų lietus. Berzgainių kaime esantis Berzgainių piliakalnis laikomas išskirtiniausiu Ukmergės rajone ir siejamas su galima Lietuvos valdovo Mindaugo pilies Vorutos lokalizacija. Žemaitkiemyje gimė garsus lietuvių išeivijos poetas Vladas Šlaitas (1920–1995).
Paveldas nebus pamirštas
Tai – tik nedidelė dalis iš daugelio leidinyje aprašytų kultūros paveldo objektų. Jame pirmą kartą vienoje vietoje susisteminta tokia išsami informacija: „Skaitytojai kviečiami į istorinę kelionę po išlikusius, nykstančius ir išnykusius objektus, kurių istorinė, kultūrinė, visuomeninė reikšmė bei svarba vietos bendruomenės tapatybei šioje knygoje ir yra atskleidžiamos.“
Leidinyje publikuotos fotografijos leidžia įvertinti laiko paliktus pokyčius ir išlikusius autentiškus bruožus.
Galima įsigyti
Knygą ir parodą apėmusį projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Ukmergės rajono savivaldybė. Beveik 200 puslapių apimties leidinį, gausų iliustracijų, 500 vienetų tiražu išspausdino Kauno spaustuvė „Green prints“.
Projekto autorės dėkingos Veprių krašto istorijos puoselėtojams Audronei Žentelytei ir Viktorui Ženteliui, Siesikų krašto istorijos tyrinėtojui Audriui Matulaičiui už bendradarbiavimą leidžiant šią knygą. Taip pat – informacija pasidalijusiems seniūnijų atstovams, bibliotekų darbuotojams, vietos gyventojams.
Leidinį „Kultūros paveldo takais aplink Ukmergę“ galima įsigyti Ukmergės kraštotyros muziejuje. Kaina – 25 eurai.
Projektas yra tęstinis: leidinio pagrindu sukurta kilnojamoji paroda bus pristatoma Ukmergės rajono seniūnijose – kultūros centruose, bibliotekose, mokyklose, kitose viešose erdvėse. „Tai sudarys galimybę vietos bendruomenėms ir lankytojams tiesiogiai susipažinti su savo krašto istorija ir paveldu. Paroda užtikrins platesnę kultūros sklaidą ir leis pasiekti atokesnę auditoriją“, – viliasi Vaida Noreikienė.
Leidinio sumanytojos Vaida Noreikienė (dešinėje) ir Kristina Zinkevičienė viliasi kuo daugiau žmonių sudominti krašto istorija. Kairėje – viena iš fotografijų autorių Vijolė Ivanauskienė.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
