Per Kauno arkivyskupijos bažnyčias keliauja ir jose iškilmingai sutinkamas maldomis apipintas Šiluvos Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas. Šiuo metu jį išvysti gali Ukmergės Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos tikintieji.
Šią paveikslo piligrimystę arkivyskupijos parapijų bendruomenės kviečiamos priimti kaip galimybę dvasiškai atsinaujinti ir susivienyti šiemet švenčiamo arkivyskupijos 100-mečio proga. Paveikslas yra Šiluvos bazilikoje gerbiamo maloningojo Mergelės Marijos atvaizdo kopija.
Jo piligrimystė prasidėjo dar rugsėjo mėnesį po didžiųjų Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidų – Šilinių, vykusių Šiluvoje.
Pernai Šilinės buvo švenčiamos Jubiliejaus metais, pavadintais „Vilties piligrimai“. Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslo kelionė nuo tada vyksta Kauno arkivyskupijos parapijų, rektoratų bažnyčiose.
„Švęsdami mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Jubiliejaus metus, su džiaugsmu ir dėkingumu širdyse prisimename išskirtinį įvykį – Švč. Mergelės Marijos apsireiškimą Šiluvoje. Tai vienas iš pirmųjų Bažnyčios oficialiai pripažintų apsireiškimų Europoje, įvykęs 1608 metais, kai Dievo Motina, stovėdama ant akmens ir laikydama Kūdikį Jėzų, pasirodė piemenėliams ir ištarė: „Čia kadaise buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar – ariama ir sėjama.“ Taip šio jubiliejaus proga į tikinčiuosius tuomet kreipėsi Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas.
Šis paveikslas, nutapytas pagal malonėmis garsėjantį bei Šiluvos bazilikoje gerbiamą Dievo Motinos atvaizdą, parengtas kelionei, kad įkvėptų vilties daugelio žmonių širdims.“
Ragina jungtis maldai
Raseiniai tapo pirmąja parapija, priėmusia paveikslo kopiją, pradėjusią vilties piligrimystę Kauno arkivyskupijoje po minėtų didžiųjų atlaidų. Juose maloningasis atvaizdas nuo altoriaus aikštėje buvo nešamas iškilmingoje procesijoje su Švenčiausiuoju Sakramentu į Apsireiškimo koplyčią. Iš Raseinių jis išlydėtas į Viduklės parapiją.
Šiuo metu paveikslo piligrimystė tęsiama, siekiant telkti parapijų bendruomenes į maldą, kitus dvasinio atsinaujinimo susitikimus. Pastaruoju metu jo kelionė vyko po Jonavos dekanato parapijas.
Sekmadienį Šiluvos Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas atvežtas ir iškilmingai sutiktas Ukmergės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje. Jis čia atkeliavo iš Žeimių Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijos (Jonavos r.).
Ukmergėje paveikslo piligrimystė vyksta iki liepos 19 d., sekmadienio. Parapijiečiai, maldos grupių dalyviai raginami jungtis bendrai maldai.
„Mūsų parapijoje vyksta ypatingas malonės laikas. Kviečiame kiekvieną ateiti, pabūti maldoje ir patikėti Šiluvos Dievo Motinos globai savo šeimas, artimuosius, sergančiuosius, jaunimą ir visus, kuriems labiausiai reikia Dievo pagalbos. Prašykime Viešpaties malonės, kad ši savaitė taptų tikru Dievo malonės laiku mūsų parapijai ir kiekvienam iš mūsų. Tegul Marijos užtarimas stiprina mūsų tikėjimą, dovanoja viltį ir ramybę“, – sako Ukmergės Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos dekanas kunigas Raimundas Kazaitis.
Keliaus po rajono bažnyčias
Kasdien 17 val. meldžiamasi už parapijos dvasinį atsinaujinimą. Sekmadienį prieš 9 val. šv. Mišias paveikslas bus išlydimas į Kurklių Šv. Jurgio parapiją (Anykščių r.). Kurklių parapija 1849 m. buvo priskirta Žemaičių vyskupijai ir iki šiol yra Kauno arkivyskupijos Ukmergės dekanato dalis.
Vėliau paveikslą galės išvysti ir Ukmergės rajono tikintieji. Nuo liepos 26 iki rugpjūčio 2 d. – Vidiškių Švč. Trejybės ir Taujėnų Šv. Kryžiaus Išaukštinimo parapijose, rugpjūčio 2–9 d. – Žemaitkiemio Šv. Kazimiero ir Balninkų Šv. vyskupo Stanislovo, rugpjūčio 9–16 d. – Lyduokių Šv. arkangelo Mykolo ir Ukmergės Švč. Trejybės parapijose.
Rugpjūčio 16–23 d. – Pašilės Šv. Barboros ir Pabaisko Švč. Trejybės, rugpjūčio 23–30 d. – Veprių Švč. Rožinio Mergelės Marijos ir Deltuvos Švč. Trejybės parapijose.
Šiemet minimas Kauno arkivyskupijos šimtmetis, su kuriuo susijusi paveikslo piligrimystė, – tai visos Bažnyčios šventė. Didžiosios iškilmės – Lietuvos bažnytinės provincijos įkūrimo 100 metų jubiliejus – vyko birželio 27-ąją. Minėjimas surengtas Kauno arkikatedroje bazilikoje, kur buvo paskelbta 1926 m. balandžio 4 d. popiežiaus Pijaus XI apaštališkoji konstitucija „Lituanorum gente“. Ji įkūrė Lietuvos bažnytinę provinciją su įsteigtomis naujomis vyskupijomis – Kauno arkivyskupija, Kaišiadorių, Panevėžio, Telšių bei Vilkaviškio vyskupijomis. Buvo nustatytos jų ribos, paskirti vyskupai.
