Kaune neseniai nuaidėjo dainų ir šokių šventė „Čia suteka upės“, kurioje dalyvavo ir ukmergiškiai, o jau netrukus laukia kitas įspūdingas renginys – Lietuvos moksleivių dainų šventė „Laiku. Ratu. Kartu“, vadinama didžiausiu šalies moksleivių sąskrydžiu.
Daugiau kaip šimtmetį gyvuojanti šventė Kaune sukvietė dainininkus, šokėjus, muzikantus, folkloro ir chorinės muzikos puoselėtojus – pasirodė 3 tūkst. dalyvių.
Tokių švenčių tradicijos gilios mūsų šalyje, o pirmoji surengta būtent Kaune 1924 m. Ilgainiui ji tapo vienu svarbiausių tautos tapatybės simbolių, vėliau įrašytu į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Dainų slėnyje Kaune prieš šimtmetį pirmą kartą susirinkę Lietuvos chorai pradėjo tradiciją, išaugusią į nacionalines Dainų šventes. Jos dabar kas ketverius metus vyksta Vilniuje. Būtent sostinėje netrukus vyks Lietuvos moksleivių dainų šventė „Laiku. Ratu. Kartu“.
Čia išvysime ir dalyvius iš savo krašto, kurie jai pradėjo intensyviai ruoštis dar kone prieš metus. Liepos 3–6 dienomis vyksianti šventė sugrįžta po 10-ies metų pertraukos.
Šis didžiausias Lietuvos moksleivių sąskrydis sukvies 24 tūkst. dalyvių. Šimtai moksleivių kolektyvų – chorų, orkestrų, šokių grupių – savo darbo rezultatus pristatys didžiosiose sostinės scenose ir LRT eteryje.
Keturių dienų programoje – Ansamblių vakaras, Dainų diena, Jungtinio akordeonų orkestro koncertas, Pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertas ir Šokių diena.
Dalyvauja gausus būrys mūsiškių: Ukmergės meno mokyklos pučiamųjų orkestro choreografinė grupė, šios mokyklos pučiamųjų orkestras, Užupio pagrindinės mokyklos jaunučių liaudiškų šokių grupė „Riešutėliai“, Antano Smetonos gimnazijos jaunimo liaudiškų šokių grupė „Linelis“.
Taip pat – „Šilo“ progimnazijos jaunių choras, Meno mokyklos jaunių choras bei jaunučių choras, Senamiesčio progimnazijos jaunučių choras, Užupio pagrindinės mokyklos jaunučių choras, Želvos pagrindinė mokykla (jungtiniame Lietuvos vaikų chore), Jono Basanavičiaus gimnazijos merginų choras bei Antano Smetonos gimnazijos mišrus jaunimo choras.
Visų šalies savivaldybių dalyvių sąrašas buvo paskelbtas, įvykus perklausoms ir apžiūroms užsiregistravusių kolektyvų vertinimams. Šventėje dalyvausiantys ukmergiškiai pasakojo, kad apžiūrų metu vyko konsultacijos. Visuomet nekantriai laukiama etapo, kai peržiūrimos ir tvirtinamos mėgėjų meno kolektyvų kategorijos pagal meninį lygį, veiklą, rezultatus.
Šventę organizuojanti Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla rengė seminarus ir mokymus kolektyvų vadovams. Ukmergei atstovausiantys dalyviai sako, jog visą daug jėgų pareikalavusį pasiruošimą galima drąsiai lyginti su įžymiąja Lietuvos dainų švente. Galimybė čia patekti – didžiulis kolektyvo bei jo vadovo nuopelnų įvertinimas.
Nacionalinė dainų šventė vyksta kas ketverius metus. Joje dalyvauja šimtai kolektyvų iš Lietuvos ir įvairių pasaulio šalių, kuriose gyvenantys lietuviai puoselėja mūsų tautos tradicijas. Sostinės aikštėse, parkuose, bažnyčiose, koncertų salėse vyksta renginiai ir koncertai, kuriuose pasirodo chorai, dainų ir šokių ansambliai, pučiamųjų ir liaudies instrumentų orkestrai, folkloro ir liaudiškų šokių kolektyvai. 2024-ųjų Lietuvos dainų šventėje „Kad giria žaliuotų“ dalyvavo 37 tūkst. dalyvių, o Dainų dieną Vingio parke gyvai stebėjo 70 tūkst. žmonių.
Moksleivių dainų šventė „Laiku. Ratu. Kartu“ prasidės liepos 3 dieną. 17 val. vyks dalyvių eitynės Vilniaus Gedimino prospektu. Šokių diena – liepos 5-ąją, o liepos 6 d. šventę užbaigs Dainų diena Vingio parke.
Lietuvoje moksleivių dainų šventes pradėta rengti XX a. trečiame dešimtmetyje: Kaune – 1927 m., 1938 m., 1940 m., Rokiškyje – 1928 m.
UŽ inf.
