Vilniuje vyko kasmetinis Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) narių atstovų suvažiavimas, kuriame dalyvavo ir ukmergiškiai – Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas, Tarybos nariai Valdas Kersnauskas ir Kęstutis Zinkevičius. Meras suvažiavimo metu dalinosi patirtimi, pristatydamas vidaus sandorių temą, akcentuodamas jų reikšmę efektyviam viešųjų paslaugų organizavimui ir savivaldos veiklos lankstumui.
Suvažiavime patvirtinti asociacijos veiklos rezultatai ir numatyti prioritetai 2026 metams, patvirtinta komunikacijos strategija, taip pat priimta rezoliucija dėl merų darbo užmokesčio.
Rezoliucijoje teigiama, kad, nuo 2023 metų įsigaliojus naujam vietos savivaldos modeliui ir merui tapus vykdomąja institucija, žymiai išaugo jo atsakomybės, pareigos, darbo krūvis ir vykdomų funkcijų apimtys. Nuo to laiko atlyginimai viešajame sektoriuje nuosekliai kilo, tačiau merų darbo užmokestis išliko toks pats.
„Pokyčiai būtini, nes merų atlyginimai nebeatitinka realybės. Jiems pavaldžių savivaldybės įstaigų vadovai uždirba kur kas daugiau nei pats meras. Pavyzdžiui, sveikatos priežiūros įstaigų vadovų darbo užmokestis pastaraisiais metais vidutiniškai padidėjo 65 procentais, švietimo įstaigų vadovų – 49 procentais. Tai – socialiai ir ekonomiškai neteisingas atotrūkis, kuris neprisideda prie vietos savivaldos stiprinimo“, – sako LSA prezidentas, Plungės rajono meras Audrius Klišonis.
Pasak jo, Seimas turėtų įvertinti ir tai, kokio lygio vadovus valstybė nori pritraukti į savivaldą ir kokią viešųjų paslaugų kokybę nori užtikrinti gyventojams. Keliant aukštesnius kvalifikacijos ir kompetencijos reikalavimus, būtina sukurti konkurencingas sąlygas, atliepiančias kitų vadovų grandžių atlygio dinamiką.
Atkreipiamas dėmesys, kad tiek Seimo nariai, tiek merai yra renkami tiesiogiai, tačiau jų darbas įvertinamas skirtingai. 59 iš 60-ies šalies savivaldybių merų atlygimas yra mažesnis už Seimo nario (jam prilygsta tik sostinės mero atlyginimas). „Merai vadovauja nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų tūkstančių gyventojų turinčioms savivaldybėms, jis atsakingas, kad būtų nepertraukiamai teikiamos viešosios paslaugos, ir kasdien sprendžia begalės strateginių ir techninių problemų, priima gyventojams svarbius sprendimus. Mero darbo valandos dažnai neribotos. Esame įsitikinę, kad šis darbas vertas bent jau tiek pat, kiek Seimo nario“, – sako A. Klišonis.
LSA suvažiavimas rezoliucijoje ragina Seimą pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės politikų darbo užmokesčio įstatymą ir numatyti nuo 3,5 iki 4,3 merų pareiginės algos koeficientus. Šiuo metu 3,5 koeficientas taikomas tik sostinės merui, 5 didžiausių savivaldybių merams taikomas 3,4, daugumai kitų merų algos koeficientas yra 3. Kviečiama svarstyti galimybę grąžinti valstybės politikams priedo už stažą valstybės tarnyboje mokėjimą.
Suvažiavime pristatytose rekomendacijose taip pat pabrėžta, kad Lietuvos savivaldybės vis dar išlieka stipriai priklausomos nuo valstybės dotacijų, o joms skiriami finansiniai ištekliai ne visuomet atitinka pavestų funkcijų apimtį bei atsakomybę. Todėl akcentuotas poreikis stiprinti fiskalinį savarankiškumą ir suteikti savivaldai daugiau realių galių.
UŽ inf.
