„Vilkamirgės“ galerijojeUkmergėje veikia žinomos mūsų šalies grafikės, kurios palikimas įeina į šalies dailės aukso fondą, Elvyros Kairiūkštytės (1950–2006) piešinių paroda.
Ši paroda yra iš privačios Lietuvos dailininko, žurnalisto, kolekcininko, meno kuratoriaus Vaidoto Žuko kolekcijos.
Grafikė Elvyra Kairiūkštytė – ypatingo ir nelengvo likimo kūrėja. Būdama našlaite, augusi sovietiniuose vaikų namuose iš pradžių Vilniuje, vėliau Kuršėnuose. Jos gabumai piešimui pasireiškė besimokant Kuršėnų vidurinėje mokykloje. Ją baigusi Elvyra įstojo į tuometinį S. Žuko taikomosios dailės technikumą (dab. Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakultetas), tačiau pasimokė neilgai. 1971 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą (dab. VDA), kur 1977 m. baigė grafikos studijas.
Grafikė Elvyra Kairiūkštytė garsėjo kaip talentinga keistuolė. MO muziejaus, kuriame eksponuojami jos darbai, puslapyje Erika Grigoravičienė rašo, kad studijų metais ir vėliau menininkė mėgo talentingų vyrų draugiją, bičiuliavosi su žinomais menininkais. Institute sukūrė pluoštą estampų linoraižinio ir sausos adatos technika – kolegų portretų, savitų daugiafigūrių kompozicijų. Iki 1990-ųjų dalyvavo beveik visose apžvalginėse Lietuvos ir SSRS dailininkų parodose.
1986 m. surengė bene vienintelę asmeninę parodą: Vilniaus meno darbuotojų rūmuose eksponavo keturiasdešimt 1974–1986 m. sukurtus estampus. 1990 m. pirmą kartą trumpam išvyko į užsienį – dalyvavo Osle surengtoje trijų Lietuvos grafikių parodoje.
Kairiūkštytė buvo iš tų, kurie sunkiai išgyveno politines šalies permainas, kai nebeliko respublikinių parodų ir valstybinių „užpirkimų“.
Po sunkaus sveikatos sutrikimo liovėsi raižyti linoleumą ir ėmė tušu, guašu ir teptuku piešti didelio formato piešinius ant ruloninio popieriaus. Šis raiškos būdas reikalavo mažiau fizinių jėgų ir lėšų. Tris kartus buvo gavusi valstybės stipendiją (1992, 1996, 2001). Svajojo surengti asmeninę parodą Šiuolaikinio meno centre, užimti visas sales. 2006 Dailininkė mirė nuo insulto.
Dar mokydamasi Kaune dailininkė tušu paišė erotinius vaizdus, paslaptingus Adomo ir Ievos ritualus, nuogus susijaudinusius kūnus stilizuodama pagal senovės Egipto ir Mesopotamijos dailės, Indijos miniatiūrų ir skulptūrinio Šivos šventyklų dekoro, graikų vazų pirmavaizdžius.
Kairiūkštytės kūryboje gausu įvairiausių moters įvaizdžių – tai apkūnios geidulingos nuogalės, liaudišką primityvumą parodijuojančios energingos matriarchato šauklės, teatrališkai erotiškos graikų mitų herojės, neprašytos krikščioniškų siužetų viešnios, tikri ir pramanyti šventieji paveikslai.
Apie 1988-uosius dailininkę ištiko kūrybinė krizė. Nuo tada per penkiolika paskutinių gyvenimų metų dailininkė sukūrė apie 15 tūkstančių didelio formato piešinių. Tai vadinami „didieji piešiniai“ – maždaug 1×3 metrų dydžio sudėtingos kompozicijos, kuriose ryški sąsaja su senųjų civilizacijų menu. Elvyra kūrė vienatvėje, užsidariusi, niekam nerodydama, beveik nieko neįsileisdama į namus.
Piešė dideliu teptuku patiesusi ruloninio popieriaus lakštą ant grindų. Daugiafigūrėse frizo pobūdžio kompozicijose vaizduojamos paslaptingos apeigos ir keistos erotinės scenos. Galingame vaizdų sraute susipina žinomi ir išgalvoti simboliai, vaizdinės metaforos ir laike besitęsiantys pasakojimai, žmonės, gyvūnai ir fantastinės būtybės, šventieji ir demonai, paukščiai, gyvatės, egiptiečių dievai, kanojos ir kovos iš graikų reljefų.
Elvyra Kairiūkštytė domėjosi įvairių konfesijų religijomis, ezoterinėmis teorijomis, ilgainiui tapo praktikuojančia katalike. Po mirties jos kūrybinio palikimo saugotoja leido muziejininkams atsirinkti aktualius kūrinius ir iš viso 127 piešinius perdavė Bažnytinio paveldo muziejui. Šiuose kūriniuose dominuoja krikščioniška ikonografija, archajiškos figūros, vyrauja virtuoziškos linijos, spalvų, pavidalų dermės. Kitoje piešinių pusėje surašyti maldų tekstai, litanijos, šaukiniai, kurie yra neatskiriama konkretaus kūrinio dalis.
Menininkės darbų yra įsigiję Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, M. K. Čiurlionio dailės muziejus, MO muziejus ir privatūs kolekcininkai. Kairiūkštytė yra vienintelė lietuvių menininkė, kurios darbai pateko į Nacionalinio grafikos instituto Romoje rinkinius. Jos darbų yra ir Pompidou meno centro Paryžiuje kolekcijoje.
Parodoje Ukmergėje eksponuojami mažo formato piešiniai tušu, sukurti 1998 metais, greičiausiai, Elvyrai lankantis Kuršėnuose. Juose – paukščių ir žmonių pasaulis.
Paroda „Vilkamirgės“ galerijoje veiks nuo rugpjūčio 5 d. iki rugsėjo 15 d.
Galerijos adresas: Kęstučio a. 8-8, Ukmergė.
Darbo laikas: II–V nuo 12 iki 16 val.
Kitu laiku teirautis telefonu 0 656 66924.
Parodą organizuoja VšĮ „OirA Artless“, iš dalies finansuoja Ukmergės rajono savivaldybė.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
