Mūsų rajone, Žemaitkiemio miestelyje, įsikūręs Kraštotyros ir meteoritų ieškotojų klubas. Klubo veikla vystoma dviem kryptimis – kraštotyrinės medžiagos rinkimu ir sklaida bei domėjimusi kosmosu. Pastarajai veiklai įkvėpė kadaise Žemaitkiemio kraštą aplankęs meteoritų lietus.
Kraštotyros ir meteoritų ieškotojų klubas – vienintelis toks mūsų rajone. Jis susibūrė 2020 metais kelių bendraminčių, kuriuos domina panaši veikla, iniciatyva. Organizacija nėra didelė, jungia iki dešimties oficialių narių, o į veiklas įtraukia įvairaus amžiaus Žemaitkiemio miestelio gyventojus.
Klubo pirmininkė, Žemaitkiemio seniūnijos seniūnė Rita Mikutienė papasakojo, kad klubas užsiima kraštotyra, orientuota būtent į Žemaitkiemio kraštą. „Mums įdomūs čia gyvenę žmonės, vykusios kovos, piliakalniai, paminklai“, – kalbėjo Rita Mikutienė. Klubo nariai renka medžiagą ir rūpinasi atminties išsaugojimu bei informacijos sklaida.
Kita klubo veikla – meteoritų ieškojimas bei įdomybės apie kosmosą. „Kosmosu susidomėjome, pradėję ieškoti žinių apie Žemaitkiemio meteoritą. Kas yra meteoritas? Tai – dangaus kūnas, atlėkęs pas mus „pailsėti“. Žemė, Mėnulis, planetos – taip pat yra dangaus kūnai. Įdomu viskas, kas susiję su kosmosu“, – pasakojo klubo vadovė.
Klubas draugauja su Lietuvos meteoritų ieškotojais iš Vilniaus, kurie keliauja po visą pasaulį bei taip pat domisi ir mūsų krašto meteoritu.
Bendradarbiauja su Lietuvos etnokosmologijos muziejaus specialistais, kurie organizuoja įvairius renginius ir į juos pasikviečia Žemaitkiemyje įsikūrusio klubo narius, taip pat atvažiuoja ir į Žemaitkiemį, konsultuoja.
Dar prieš pandemiją Žemaitkiemyje vyko Europos meteoritų ieškotojų suvažiavimas. Kitas panašus renginys, bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Geologijos muziejumi, surengtas 2023 metais. Tada vyko ir stovyklos jaunimui su universiteto lektorės paskaitomis bei praktiniais užsiėmimais, besimokant ieškoti meteoritų.
Klubas bendradarbiauja su Želvos pagrindine mokykla, nes Žemaitkiemyje gyvenantys vaikai daugiausia lanko būtent šią mokyklą. Miestelyje kartu su partneriais rengiamos meteoritų, surinktų skirtingose pasaulio vietose, parodos.
Kaupia archyvą
Klubas turi ir savo feisbuko grupę, kurioje dalijamasi informacija apie veiklas bei įdomybėmis apie meteoritus. Puslapį administruoja klubo narė, Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Žemaitkiemio skyriaus vyresnioji bibliotekininkė Ramunda Misiūnienė.
Bibliotekininkės archyvuose saugoma klubo surinkta kraštotyrinė medžiaga. Pasak jos, žmonės ir patys, jeigu ką nors įdomaus suranda, atneša.
Ramunda Misiūnienė papasakojo, kad Žemaitkiemyje 1933 metais yra buvęs meteoritų lietus. „Tiksliau ne pačiame Žemaitkiemio miestelyje, o Žemaitkiemio seniūnijos teritorijoje, Kliepšių kaime. Iš dangaus krito akmenys gana nemažame plote. Didžiausias gabalas buvo kelių kilogramų. Tai – paskutinis meteoritas, nukritęs Lietuvoje. Pradėjus tyrinėti, žmonės juos surinko“, – pasakojo bibliotekininkė. Žemaitkiemio meteorito nuolauža saugoma ir Ukmergės kraštotyros muziejuje.
Pirmasis Žemaitkiemio meteorito tyrinėtojas buvo geologas Mykolas Kaveckis. 1935 m. išleista jo knyga „Žemaitkiemio meteoritas, kritęs 1933 m. vasario mėn. 2 d.“. Knygoje yra išsami informacija apie šį meteoritą, kas ir kaip rinko jo nuolaužas.
Žemaitkiemio meteorito 90-mečio proga klubas kartu su partneriais organizavo renginius. Surengta ekspedicija prie ežero, atvyko meteoritų ieškotojai, atsivežė specialią įrangą, parodė, kaip reikia ieškoti. Klubo aktyvas važiavo į Vilnių, kur Vilniaus universiteto Geologijos muziejuje apžiūrėjo įvairius meteoritus. Tarp jų matė ir Žemaitkiemio meteorito nuolaužą.
Klubas bendradarbiauja ir su Vlado Šlaito viešąja biblioteka. Kartu inicijuoja veiklas, skirtas kraštiečio poeto Vlado Šlaito atminimui.
„Renkame informaciją apie šio krašto žmones. Vienas jų buvo poetas Vladas Šlaitas. Surinkta labai daug informacijos“, – pasakoja pašnekovė. Yra ir daugiau žymių kraštiečių. Iš Valtūnų kaimo kilęs kunigas Feliksas Kapočius buvo Kauno Kristaus prisikėlimo bazilikos statybos darbų organizatorius, fundatorius. Juozas Kapočius iš Antatilčių kaimo buvo leidėjas, spaustuvininkas, leido „Lietuvių enciklopedijos“ tomus. Kunigas Simonas Morkūnas, taip pat iš Valtūnų kaimo, dėl savo geros širdies pramintas „ubagų karaliumi“. Būdamas Kauno Prisikėlimo bažnyčios vikaru, jis pastatė senelių prieglaudą ir įkūrė tris vaikų darželius, Antrojo pasaulinio karo metais globojo žydus. Visi šie kraštiečiai, nuveikę darbų Lietuvai, gyvenimo dienas baigė emigracijoje. Tačiau svarbu prisiminti, kad jų gyvenimo keliai ir darbai prasidėjo augant mažuose Žemaitkiemio krašto kaimeliuose.
Organizuoja užimtumą
Seniūnė Rita Mikutienė papasakojo, kad organizacija rengia įvairius projektus – tiek jaunimui, tiek etnografijos, tiek ir kitus. Projektus teikia rajono savivaldybės programoms. Taip pritraukiami pinigai edukacijoms ir kitoms veikloms.
Šiemet įgyvendintas projektas, skirtas rankdarbių ir amatų tradicijai atgaivinti. Dabartiniai žmonės, ne tik jauni, bet ir vyresni, primiršę mezgimą, pynimą, siuvimą.
Pagal etninės kultūros globos projektą „Močiutės pamokėlės“, finansuotą savivaldybės biudžeto lėšomis, Žemaitkiemio bibliotekoje parengta paroda „Močiutės skrynios paslaptys“.
Vyko edukacinis užsiėmimas – vilnos paveikslų vėlimas poeto Vlado Šlaito eilėraščių temomis „Vlado Šlaito poezijos labirintais“. Renginys buvo skirtas poeto 105-osioms gimimo metinėms, įgyvendintas pagal kultūros ir kūrybinės veiklos projektą „Išmėtytos širdies dainiui atminti“, finansuotą rajono savivaldybės biudžeto lėšomis. Užsiėmimo metu skaitytos poeto eilės ir kiekvienas dalyvis kūrė savo paveikslą, kaip jis įsivaizdavo poeto žodžius.
Pagal tą patį projektą vyko juostų rišimo iš vilnonių siūlų edukacija „Margi raštai“. Nors pirmojo bandymo darbeliai dar truputį negrabūs, dalyviai išmoko rišimo technikos, kurią belieka įvaldyti.
Pernai už pagal Kultūros ir kūrybinės veiklos skatinimo programą finansuoto projekto „Pažinkime Žemaitkiemio kraštą kūrėjų akimis“ lėšas buvo surinkta medžiaga ir išleistas informacinių skrajučių leidinėlis. Jame pateikta trumpa informacija apie iš Žemaitkiemio krašto kilusių, gyvenusių ir gyvenančių žmonių kūrybinius darbus.
Taip pat buvo parengtas informacinis lankstinukas apie Raganų-Čerauninkių kalną Žemaitkiemio seniūnijoje, Valtūnų kaime.
Kartu su Ukmergės kultūros centro Žemaitkiemio skyriumi vykdyti tautinio kostiumo siuvimo užsiėmimai. Jie surengti pagal etninės kultūros globos programos projektą. Moterys siuvosi sijonus, prijuostes, liemenes. Pati sudėtingiausia ir sunkiausia detalė – liemenė. Pasak projekto dalyvių, buvo labai smagu ir įtrauku – naujas darbas, nauja patirtis. Tautinius kostiumus siuvosi, kad pasipuoštų Valstybės dienai.
Taip klubas, įgyvendindamas skirtingus projektus, telkia vietos bendruomenę įvairioms veikloms – tiek pažintinėms, tiek skatinančioms patriotiškumą ir pilietiškumą. Dėl klubo veiklų krašto žmonės gyvena įdomiau.
