Žemaitkiemio seniūnijoje, netoli Opaniškio kaimo, praėjusią savaitę vyko tradicinė ir prasminga miškasodžio šventė „Miško dienos 2026“, subūrusi bendruomenę kilniam tikslui – miško atkūrimui.
Šventę organizavo UAB „Likmerė“ kartu su Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Ukmergės regioniniu padaliniu. Kaip ir kasmet renginys kvietė ne tik miškininkus ar verslo atstovus, bet ir visus gamtai neabejingus žmones prisidėti prie žaliuojančio krašto kūrimo.
Gausus būrys renginio dalyvių pasodino 5,5 tūkst. beržo sodinukų 3 hektarų ploto kirtavietėje.
Miškasodžio šventėje dalyvavo Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas, administracijos direktorė Inga Pračkailė bei mero patarėja Goda Juzėnaitė, administracijos darbuotojai, įvairių įmonių atstovai bei mokytojų lydimas jaunimas iš Ukmergės „Šilo“ progimnazijos ir „Tėkmės“ mokyklos.
Miškai savaitgalį buvo sodinti visoje Lietuvoje. Balandžio 25 d. daugiau nei 4 tūkst. žmonių dalyvavo Nacionaliniame miškasodyje – vienoje didžiausių kasmetinių aplinkosauginių iniciatyvų Lietuvoje. Ją organizavo VMU, Aplinkos ministerija ir sambūris „Gerumo ąžuolas“.
Nacionalinis miškasodis vyko 48 girininkijose. Per balandį iš viso surengta per 150 miško sodinimų. VMU generalinio direktoriaus Valdo Kaubrės teigimu, pavasaris miškininkams yra intensyviausias metų laikotarpis, todėl džiugu, kad prie miškų atkūrimo kasmet vis aktyviau prisideda ir visuomenė.
„Džiaugiamės, kad per balandį prie miškasodžių visoje šalyje prisijungė daugiau nei 12 tūkstančių žmonių. Tai rodo, kad rūpinimasis mūsų miškais tampa vis stipresne bendruomenine vertybe. Kiekvienas pasodintas medis yra ne tik indėlis į šalies miškų atkūrimą, bet ir aiški žinutė apie visuomenės atsakomybę už aplinką, kurioje gyvename“, – teigia jis.
Miškasodžių metu pasodinta daugiau nei 2,5 mln. įvairių medžių rūšių sodinukų, apsodinta daugiau nei 9 tūkst. ha plotų – tai reikšmingas indėlis į šalies miškų atkūrimą ir biologinės įvairovės išsaugojimą.
Šių metų miškasodyje ypatingas dėmesys skirtas ąžuolų sodinimui – Šakių r. pasodinta ąžuolų giraitė. Tai – gyvas pagarbos ženklas Prezidentui Valdui Adamkui ir jo indėliui į aplinkosaugą.
Be ąžuolų, buvo pasodinti ir Lietuvos kraštovaizdžiui būdingi medžiai – eglės, pušys, juodalksniai, bukai ir kitos rūšys.
VMU skelbia, kad miškų naudojimas Lietuvoje yra griežtai reguliuojamas teisės aktų. Tik atlikus visus vertinimus ir gavus atsakingų institucijų leidimus, teritorijoje gali būti vykdoma ūkinė veikla.
Lietuvoje miškų atkūrimas po kirtimų yra privalomas teisės aktais. Tai reiškia, kad iškirstas plotas negali likti tuščias – jis turi būti atkurtas per 3-ejus metus.
Miško sodinimas yra suplanuotas ir kruopščiai apgalvotas procesas. Šiam darbui reikalaujama naudoti tinkamą dauginamąją medžiagą, užtikrinti sodinukų tinkamumą konkrečiam sklypui, taip pat išsaugoti savaiminius medžius teritorijoje kirtimų metu. Pasodintą mišką privaloma prižiūrėti taip, kad medynai augtų sveiki, suteikiant jiems apsaugą ne tik nuo kenkėjų ir įvairių ligų, bet taip pat ir nuo gaisrų bei daugybės kitų veiksnių. Šie darbai kasmet planuojami ir vykdomi maždaug 45 tūkst. ha plote.
Be to, pasodinus mišką, iš anksto ne visada galima tiksliai numatyti, kokiai miškų grupei ateityje jis bus priskirtas, koks jam bus taikomas ūkininkavimo režimas ar kirtimo būdai.
VMU medelių sodinimui parenka labai įvairias teritorijas, o miškas sodinamas ne vien tik buvusiose kirtavietėse. Jis sodinamas, atkuriant žuvusius medynus ar visiškai naujose teritorijose, pavyzdžiui, buvusiuose žemės ūkio paskirties plotuose, kur miško anksčiau nebuvo.VMU šiemet planuoja iš viso atkurti 10 689 ha ir naujai įveisti 295 ha miškų.
Miškininkų bei mokslininkų duomenimis, patys neatspariausi yra vienaamžiai vienarūšiai medynai, todėl, jau kurį laiką sodinant medžius, prioritetas teikiamas mišriems medynams, sudarytiems iš trijų ir daugiau medžių rūšių, taip didinant miškų atsparumą neigiamiems veiksniams ir gausinant jų biologinę įvairovę.
Miško atkūrimas laikomas viena svarbiausių ir prasmingiausių miškininkystės veiklų. Nepaisant visų skeptiškų nuomonių, kasmet organizuojamas Nacionalinis miškasodis sulaukia vis didesnio visuomenės dėmesio ir aktyvaus dalyvavimo, prisidedant prie šalies miškingumo didinimo ir atsakingo požiūrio į gamtą ugdymo.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
