Vaidota MAJŪTĖ
Prasidėjus karui Ukrainoje, daugelis pajuto nerimą ir baimę: o kas, jeigu priešas vieną dieną įsibraus ir į mano namus? Dar tarpukaryje įsikūrusi ir reikšmingą vaidmenį nepriklausomybės kovose suvaidinusi Šaulių sąjunga šiandien išgyvena atgimimą. Ukmergės Vyčio šaulių kuopą galima vadinti pavyzdine: čia sparčiai auga narių skaičius, aktyviai ugdomi jaunieji šauliai, organizuojamos originalios priesaikų ceremonijos, o kuopos vadas Linas Kavaliauskas jaučiasi įklimpęs į mieliausią širdžiai liūną, kurio devizas „švieskis ir šviesk“ kelia pilietiškumo dvasią bei ugdo gynybos instinktą.
Šaulių sąjungos ištakos
1918 m. atkurta Lietuvos valstybė buvo ypač trapi. Mažos tautos ir valstybės savarankiškumo nenorėjo pripažinti kaimynai – Lietuvą puldinėjo bermontininkai, lenkai, bolševikai. Svarbų vaidmenį nepriklausomybės kovose suvaidino šauliai, istoriniuose šaltiniuose minimi nuo 1919 m. Jie, iškėlę laisvę ir nepriklausomybę aukščiau asmeninių poreikių, savanoriškai ėjo ginti savo šalies, žemės ir namų.
Ukmergės krašto šauliai minimi nuo 1919 m. spalio. Apie jų svarbą tarpukario visuomeniniame gyvenime byloja Kauno gatvėje stovintys nuostabaus grožio Šaulių namai. Valstybės parduoti aukcione ir tapę privačia asmenų nuosavybe, deja, šiandien jie vis dar apleisti. Ukmergės Vyčio šaulių kuopos vado Lino Kavaliausko svajonė – susigrąžinti ir vėl įsikurti šiuose namuose.
Šaulių sąjunga 1919–1940 m. laikotarpiu buvo bene masiškiausia patriotinė visuomeninė organizacija, kuri rūpinosi trapios laisvės gynimu, mokymu valdyti ginklą, švietimu, kultūros puoselėjimu, istorinės atminties įamžinimu. 1940 m., Lietuvą okupavus sovietams, Šaulių sąjungos veikla buvo uždrausta, o atkurta tik atgavus nepriklausomybę 1990 m.
Šaulių pagalbos reikalingumas ypač išryškėjo krizių akivaizdoje. Covid-19 pandemijos metu šauliai aktyviai įsiliejo į tvarkos ir rimties valstybėje palaikymą – budėjo patikros punktuose, ligoninėse, teikė visokeriopą pagalbą. Šauliai padėjo valstybėje kilus nelegalių migrantų per sieną su Baltarusija krizei. Prasidėjus karui Ukrainoje 2022 m., jie tapo vienu svarbiausiu valstybės strateginiu partneriu formuojant ir įgyvendinant šalies gynybos planus.
Kelias į šaulius
Vienas iš Šaulių sąjungos vadų ir įkūrėjų Matas Šalčius yra Ukmergės Vyčio šaulių kuopos vado Lino Kavaliausko giminaitis, tad buvimas šauliu yra vyro kraujyje – visą gyvenimą jautė nenumaldomą trauką šiai organizacijai. Likimas lėmė, kad, atsikrausčius gyventi į Ukmergę, apsigyveno tarpukario šaulių Ukmergės rinktinės vado karininko A. Pošiūno kaimynystėje. Linas Kavaliauskas juokauja, kad jo pašaukimą lėmė ir žvaigždės, mat jis Šaulys ir pagal Zodiako ženklą.
Dar būdamas mokiniu Linas Kavaliauskas lankė šaulių būrelį, studijuodamas Vilniuje pirkdavo ir skaitydavo Šaulių sąjungos leidžiamą žurnalą „Trimitas“, žurnalą „Karys“.
Su šeima atsikraustęs į Ukmergę, sužinojo, kad Antano Smetonos gimnazijoje veikia jaunųjų šaulių būrelis, į kurį jis pastūmėjo savo sūnų, šiandien ne tik šaulį, bet ir atsargos karininką.
Lemtingas susitikimas įvyko 2016 m. Trakiniuose vykusiame partizanų atminimo festivalyje, kur susipažino su Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės vadu mjr. M. Miliumi. Tais pačiais metais Linas Kavaliauskas davė šaulio priesaiką ir įsipareigojo laikytis šaulių įstatymų – ginti Lietuvos nepriklausomybę ir Lietuvos žemę, stiprinti valią ir kūną, tesėti žodį, būti teisingu, šviestis ir šviesti kitus.
Tapęs šauliu, jis ėmė burti Ukmergės elitą – pedagogus, gydytojus, valstybės tarnautojus, politikos veikėjus. Jau 2017 m. tapo kuopos vadu, ėmė organizuoti iškilmingas šaulių priesaikos ceremonijas ir įsimintinus renginius, į kuriuos rinkosi ne tik Šaulių sąjungos vadai, bet ir eiliniai piliečiai. Juose visi vaišinti žirnių koše, ukrainietiškais barščiais ir galėjo paklausyti įkvepiančių kalbų, verčiančių susimąstyti: ką tu gali duoti Tėvynei brangiajai? Taip Ukmergės šaulių kuopa ėmė plėstis: per 10 metų nuo 20-ies narių išaugo iki beveik 100-o šaulių.
Šaulių sąjungos struktūra
Šaulių sąjungą sudaro 10 rinktinių, kurių veiklos teritoriją atitinka apskričių teritorijos. Rinktinės turi smulkesnius struktūrinius padalinius – kuopas. Oficialiai ukmergiškiai vadinasi Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės Ukmergės Vyčio 1002-oji šaulių kuopa. Pagal narių skaičių tai yra didžiausia rajoninė šios rinktinės kuopa.
Pagal savo atliekamą vaidmenį organizacijoje šauliai skirstomi į kovinius (pasiruošusius su ginklu stoti į kovą pirmose eilėse), komendantinius (pasiruošusius ginklu ginti savo miestą) ir neginkluoto pasipriešinimo šaulius, teikiančius pagalbą pagal savo galimybes ir kompetencijas (maitinti, gydyti, vairuoti, konstruoti dronus).
Ukmergės Vyčio šaulių kuopos vadas Linas Kavaliauskas turi ir savąją šaulių klasifikaciją: jis išskiria „sofos“ šaulius ir „išprotėjusius“. Sako, kad pirmieji galėtų dažniau pakilti nuo sofos ir aktyviau veikti, o antruosius kartais reikia ir pristabdyti, nes dėl entuziazmo pertekliaus gali ir vidury nakties paskambinti ar žinutę parašyti.
Šiuo metu Ukmergės Vyčio šaulių kuopoje yra 97 suaugusieji ir 30 jaunųjų šaulių (11–18 m.). Vyriausias šaulys 90-metis, jauniausias – 11-metis.
Malonus klimpimas į liūną
Linas Kavaliauskas pastaruosius 2-ejus metus yra etatinis, nuolatinės tarnybos šaulys, karinio rengimo 10-osios rinktinės metodininkas. Iki tol dirbo Ukmergės muziejuje administracinį darbą. „Dabar klimpstu į liūną“, – su džiaugsmu sako Linas, pagaliau darantis tai, ko visą gyvenimą troško širdis. Darbo dienomis vyksta mokymai, susitikimai, pratybos, kelionės į Vilnių, o savaitgaliais – programa „Švieskis ir šviesk“.
Lino žmona, nors ir ne šaulė, bet atlieka savąjį nematomą žygdarbį: vyro namuose nėra savaitėmis, tad šeimos palaikymas – ypač svarbus.
„Sunku nuolat atimti iš šeimos laiką, sunku būna mokyti ir motyvuoti žmones, tačiau, įgyvendinus tam tikrus projektus, renginius, jaučiu pasididžiavimą“, – pasakoja pašnekovas.
„Dalijantis prisiminimais apie įsimintinas akimirkas, kūnu bėgioja šiurpuliukai“, – prisipažįsta Linas. Atmena 2019 m. suorganizuotą iškilmingą priesaikos ceremoniją Lėno miške, prie Obelisko. Į ją atvyko Ukmergės meno mokyklos pučiamųjų orkestras, kurio vadovas Ričardas Kamarauskas pats toje ceremonijoje davė iškilmingą šaulio priesaiką.
Kodėl žmonės nori būti šauliais? „Kai kurie nori titulo, kuriuo galėtų pasipildyti savo CV, uniformos. Tai – „sofos“ šauliai. Bet dažniausiai žmones atveda patriotizmas. Prasidėjus karui Ukrainoje žmonės atėjo vedini nerimo dėl savo krašto likimo ir pasiryžimo jį išsaugoti. Atėjo ir iš baimės, kad kažkas tryps mūsų žemę, gulės mūsų lovose“, – aiškina šaulių kuopos vadas. Tais metais Ukmergės kuopa pasipildė 20 naujų narių, o iš viso Šaulių sąjunga – 500 naujų narių.
Pastaruoju metu Šaulių sąjungos veikloje aktyvėja moterys. Ukmergės kuopa turi apie 20 moterų, iš kurių pusė – su ginklu rankose. „Kartą mama kreipėsi, kad nori vaiką į jaunuosius šaulius įrašyti, atėjo, pakalbėjom, matau – akys blizga. Ir ji pati pirma įstojo į organizaciją“, – pasakoja Linas Kavaliauskas.
Prisimena iš Ispanijos grįžusią emigrantų šeimą – vyras su žmona prisijungs prie Ukmergės šaulių. Pastaruoju metu vis dažniau pasitaiko, kad šauliais tampa šeimos – sutuoktiniai ar tėvai su vaikais.
Gali tapti kiekvienas doras pilietis
Norint tapti šauliu, ypatingų reikalavimų nėra. „Šaulys turi labiausiai norėti ne gauti, o duoti, ateiti su tikslu dalintis tuo, ką sugeba. Dauguma tokių ir ateina. Šauliu gali būti bet kuris doras žmogus“, – aiškina šaulių kuopos vadas. Dažniausiai, anot jo, iškart matosi, koks žmogus ateina. „Pasikalbam ir pats susipranta, jei jam čia ne vieta.“ Šaulių sąjunga siūlo savo nariams įvairius mokymus, pasirengiant galimoms sunkioms situacijoms, tačiau svarbiausia – bendrystę: po bazinių kursų šauliai tampa tarsi šeima.
Šiandien Šaulių sąjunga atlieka svarbų vaidmenį valstybės gynybos politikos planavime. Su Lietuvos kariuomene vyksta bendros pratybos, mokymai. Visgi iki šių dienų išlikęs pagrindinis organizacijos tikslas – ne pulti, o gintis bei ugdyti pilietinį sąmoningumą bei motyvaciją ginti savo laisvę.
Kol karas Lietuvoje tik potencialiai įmanomas, šauliai be karinių pratybų aktyviai dalyvauja visuomenės gyvenime – įvairiose gelbėjimo operacijose, dingusiųjų paieškose, kultūros renginiuose ir šventėse, jaunimo švietime. Ukmergės Vyčio šaulių kuopa yra net gavusi Ukmergės kultūros mecenato titulą.
Šaulių palapinė vaikų lopšelyje-darželyje „Žiogelis“.
Lino Kavaliausko asmeninio archyvo nuotr.
***
Aleksandras Matonis, gynybos, informacinio karo ir
saugumo ekspertas:
Žmogaus narystė Šaulių sąjungoje leidžia jam pasirinkti būdą, kuriuo jis nori realizuoti savo pareigą tėvynei Lietuvai. Vieniems reikia ideologinės doktrinos, priminimo apie moralinius įsipareigojimus. Kiti, priklausomai nuo amžiaus, fizinių gebėjimų, pasiruošia tapti kariuomenės dalimi, pasirenka kovinio ar komendantinio šaulio kelią – jie skiria laiką koviniam rengimui ir, atėjus laikui, būtų mobilizuoti į Lietuvos kariuomenę. Treti įgyvendina kitus gebėjimus, pvz., dronų kūrimas šiuo metu yra ypač aktualu, ir lyderystė bei iniciatyva šiuo klausimu yra būtent Šaulių sąjungos rankose.
Kiekvienoje rinktinėje planuojama turėti savo dronų batalioną. Žmonės save realizuoja gamindami dronus, mokydamiesi juos valdyti. Retos karinės pratybos praeina be šaulių dronų padalinių dalyvavimo, kur jie imituoja priešiškas ar draugiškas pajėgas ir padeda Lietuvos kariuomenei susipažinti su dronų technologija, įgyti būtinus gebėjimus. Kiti mokosi nekinetinės veiklos – informacinio fronto kariai mokosi rinkti žvalgybinius duomenis, kiti pina tinklus, mokosi taktinės medicinos, logistikos ar kitaip save įgyvendina.
Kiekvienas pagal savo galimybes gali rasti sau pritaikymą. Šaulys nebūtinai bus su ginklu – nepriklausomai nuo lyties ar amžiaus, jis galės pritaikyti savo gebėjimus ginti šalį labai lanksčiai. Tai – pagrindinė dabartinės Šaulių sąjungos stiprybė.
