Lietuvoje šiuo metu vyksta akcija „16 dienų be smurto prieš moteris“. Ja siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į smurtą lyties pagrindu. Statistika byloja, kad pagalbos poreikis artimoje aplinkoje smurtą patyrusiems asmenims auga.
Ukmergės rajono savivaldybės taryba neseniai patvirtino rajono smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2026–2030 metų programą ir jos priemonių planą. Programai įgyvendinti iš rajono biudžeto skirtas kasmetinis 15 000 eurų finansavimas.
Smurtas artimoje aplinkoje ir prievarta gali paliesti bet kurį asmenį, tačiau ši problema dažnai yra pateisinama ar neigiama. Prievartos auka gali tapti bet kokio amžiaus, lyties ar ekonominės padėties asmuo.
Ypač tai aktualu, kai smurtas yra psichologinis. Pastebėti ir pažinti smurtinių santykių požymius – pirmasis žingsnis link tokių santykių nutraukimo. „Galvodami apie smurtą artimoje aplinkoje, pirmiausia galvojame apie fizinį smurtą. Tačiau smurtas apima bet kokį vieno žmogaus bandymą intymiuose santykiuose ar santuokoje dominuoti ir kontroliuoti kitą asmenį“, – nurodo Savivaldybės sveikatos reikalų koordinatorė Dainora Šlinkšienė.
Pagalbos poreikis auga
Lietuvoje teikiama specializuota kompleksinė pagalba smurtą patyrusiems asmenims. Mūsų rajone šios paslaugos pradėtos teikti nuo 2016 m. Prevencinę programą vykdo Savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, kuriame dirba koordinatorius ir psichologas, o specializuotos paslaugos perkamos iš Kauno socialinių paslaugų centro. Konsultacijos teikiamos nuotoliu arba specialistui atvykus į Ukmergę.
D. Šlinkšienės pateiktais duomenimis, prevencinę programą lankė asmenys, nuteisti už smurtą artimoje aplinkoje. Jie mokėsi, kaip kurti pagarba ir pasitikėjimu grįstus santykius. Nuo 2021 m. kasmet šią programą lanko apie 40 žmonių, šiemet iki rugsėjo lankė 33 asmenys. Su grupėmis dirbo 2 sertifikuoti lektoriai, jie paslaugas teikė pagal Intervencinę smurto artimoje aplinkoje mažinimo programą, grįstą Lenkijos Stepono Batoro fondo patirtimi.
Ukmergės policijos komisariato duomenimis, ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje skaičius mūsų rajone nežymiai mažėja. 2021 metais buvo pradėta 110 ikiteisminių tyrimų, 2022 metais – 116, 2023 metais – 102, pernai – 82, šiemet iki spalio – 57. Didesnė dalis jų ištiriama, bet dalis nutraukiama. Pernai ištirti 63 tyrimai, 19 nutrauktų, šiemet ištirtas 51 tyrimas, 6 nutraukti.
Tačiau Kauno socialinių paslaugų centro, teikiančio paslaugas Ukmergėje, duomenimis, besikreipiančiųjų pagalbos skaičius rajone auga. 2021 metais kreiptasi 115 kartų, 2023 metais – 264 kartus, o pernai – net 462 kartus. Šiemet per pirmą metų pusmetį pagalbos kreiptasi 215 kartų.
Auga ir paslaugų poreikis: konsultavimo paslauga 2021 metais teikta 275, pernai – 1 200 kartų, psichologo konsultacija 2021 metais – 67, pernai – 191 kartą, teisininko konsultacija 2021 metais – 20, pernai – 70 kartų. Gal tai rodo pamažu didėjantį pasitikėjimą institucijomis…
Planuojamos priemonės
Pagal Savivaldybės patvirtintą 2026–2030 metų programą, numatytos penkios priemonės.
Planuojama kasmet surengti po du informacinius renginius visuomenei, tam skiriant po 500 eurų, ir po dvejus mokymus smurto artimoje aplinkoje komisijai, skiriant po 2 500 eurų. Planuojama kasmet apmokyti po 50 pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų. Šie mokymai Savivaldybei nekainuos.
Rengiamasi kasmet po 40 asmenų įtraukti dalyvauti smurtinio elgesio keitimo programose. Tam numatyta skirti po 12 000 eurų ir suteikti pagalbą 90 proc. smurtą patyrusių asmenų.
Ukmergėje pagalbą teikia ir tarpusavyje bendradarbiauja Visuomenės sveikatos biuras, koordinuojantis programą, policija, prokuratūra, probacijos tarnyba, Socialinių paslaugų centras, seniūnijos, nevyriausybinės organizacijos.
Atpažinti ir įvertinti
Smurtas artimoje aplinkoje yra laikomas vienu rimčiausių žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų, turinčiu ilgalaikį neigiamą poveikį tiek individualiam asmeniui, tiek visuomenei, nes pažeidžia žmogaus orumą, saugumą, sveikatą, o sunkiausiais atvejais – ir gyvybę. Tai yra kompleksiška socialinė problema, kurios atvejai nuolat atsispindi visuomenėje.
Visų formų agresija bei prievarta yra vienodai netoleruotina, todėl ypač svarbu mokėti smurtą atpažinti bei įvertinti. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme smurtas apibrėžtas kaip veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą. Artimą aplinką sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Smurtas prieš vaiką – veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis poveikis, garbės ir orumo nepaisymas ar nepriežiūra, dėl kurių vaikas patiria žalą ar pavojų gyvybei, sveikatai, raidai.
Smurtas artimoje aplinkoje paliečia įvairaus amžiaus, socialinio statuso bei išsilavinimo žmones. Šeimoje jis nebūtinai reiškiasi fizinėmis žymėmis ar matomomis mėlynėmis. Smurtas gali būti psichologinis (žeminimas, grasinimai, kontrolė, izoliavimas), emocinis (įžeidimai, nuolatinė kritika), ekonominis (finansų kontrolė), taip pat seksualinis ar socialinis (draudimas bendrauti, ribojama galimybė dalyvauti visuomenės gyvenime). Smurtinius santykius atspindi nemažai ženklų, iš kurių svarbiausias – baimė.
Visos smurto formos yra vienodai žalingos ir ilgainiui lemia socialinę izoliaciją, depresiją, priklausomybes ar net savižudybes. Ypač pavojinga, kad smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra slaptas ir ilgalaikis – nukentėję asmenys baiminasi kreiptis pagalbos dėl priklausomybės nuo smurtautojo, ekonominių ar socialinių priežasčių, baimės būti pasmerkti ar netikėjimo institucijomis.
Tęsiantis akcijai „16 dienų be smurto prieš moteris“, primename, kad oranžinė spalva – kovos su smurtu prieš moteris ženklas visame pasaulyje. Šia spalva galite išreikšti solidarumą, palaikymą ir padrąsinimą smurto aukoms.
