Naktį į pirmadienį Ukmergės rajone spigino 34 laipsniai šalčio ir tapome viena šalčiausių vietų Lietuvoje. Mus aplenkė tik Šeduva Radviliškio rajone, kur užfiksuota minus 34,3 laipsnio šalčio.
Meteorologai skelbia, kad preliminari archyvinių duomenų analizė rodo, jog paskutinį kartą dar šalčiau Lietuvoje buvo tik prieš 30 metų – 1996 m. vasario 8 d. Utenos r. esančiuose Tauragnuose šalo iki minus 35 laipsnių. O absoliutus šalčio rekordas buvo Utenoje 1956 m. vasario 1 d. – minus 42,9 laipsnio.
Dėl šalčių nemažai žmonių patyrė įvairių nepatogumų ir finansinių nuostolių. Tačiau bene labiausiai nukentėjo be vandens likę žmonės, mat ne viename kaimo daugiabutyje užšalo vamzdynai.
Bendrovės „Ukmergės vandenys“ direktorius Rimas Arlinskas pasakojo, kad magistraliniams vandentiekiams net patys didžiausi speigai yra nebaisūs. Tačiau kai kurie daugiabučių namų gyventojai, ypač kaimo vietovėse, šiomis dienomis liko be vandens, nes užšalo vamzdynai. Taip nutiko tuose daugiabučiuose, kuriuose keli ar daugiau butų yra negyvenami. Jei įvadas bendras, tokių namų gyventojams kyla grėsmė, kad vanduo užšals.
Direktorius pasakojo, kad praėjusią savaitę, kai šalčiai dar nebuvo labai dideli, tokių atvejų būta ne vieno, o po šio savaitgalio speigo jų greičiausiai padaugės.
„Turėjome, pavyzdžiui, iškvietimą, kur antrame aukšte gyvena neįgalus asmuo, o pirmas aukštas visas negyvenamas. Tas žmogus ir liko be vandens. Norint patekti į pirmą aukštą reikėjo gauti raktus, įeiti ir kažkaip pagelbėti žmogui“, – pasakojo direktorius.
Pasak jo, akivaizdu, kad tokios šaltos žiemos niekas nesitikėjo, nes pastebi, kad kai kurie gyventojai vandentiekio vamzdžių neapšiltinę. O kad jie užšaltų nereikia net labai žemos temperatūros – užtenka, kad ilgesnį laiką paspaustų kad ir 10-ies laipsnių šaltukas.
Bendrovės direktorius pasakojo, kad atšildyti užšalusį vamzdyną nėra labai lengva – paprastai tam naudojamas karšto oro pūtimas.
„Ukmergės vandenų“ specialistams kartais žmonėms tenka patarti, kaip patiems bandyti atšildyti užšalusį vandentiekį. Tiesa, tai padaryti nėra labai pigu.
Vienas iš patarimų, norint kad neužšaltų retai ar nereguliariai naudojamų patalpų vandentiekis, – palikti atsuktą vandenį. Užtenka, kad jis bėgtų labai plona srovele.
Bendrovės Ukmergės butų ūkio direktorius Raimondas Baltaduonis taip pat minėjo, kad didžiausia problema per šalčius – užšąlantys vamzdynai. Dėl to nepatogumų savaitgalį turėjo ne tik kaimo daugiabučių namų, bet ir miesto gyventojai. Sekmadienį jie kuriam laikui buvo likę be vandens. Direktorius pasakojo, kad dažniausia priežastis – gyventojų poelgiai. Vieni žmonės rūsyje paliko atidarytus langus, nes pagailo lauke gyvenančių šąlančių katinėlių. Kiti, nuolatos negyvenantys savo būste, pamiršo visiškai uždaryti langus.
Taip pat bendrovės vadovas priminė, kad kaime daug problemų sukelia, jei daugiabutyje apgyvendinti ne visi butai. Negyvenami būstai šąla, o kentėti turi kaimynai.
R. Baltaduonis minėjo ir vieną šio pirmadienio ryto iškvietimą, kai iš savo daugiabučio namo laiptinės žmonės negalėjo išeiti, nes užšalo laiptinės durys. Anksti ryte laiptinėje įstrigusius žmones išvadavo atvykę Ukmergės butų ūkio darbininkai.
Dar viena su šalčiu susijusi problema – neužsivedantys automobiliai. Labiausiai džiaugėsi tie, kas mašinas laiko garažuose, o laikantys lauke į darbus galėjo ir neišvažiuoti.
Specialistai įspėja – važinėjimas žiemą su vasariniu dyzelinu yra rizikingas – degalai gali pradėti tirštėti, sutrikdyti variklio darbą. Degalinių tinklai skelbia, kad šiuo metu į degalines tiekiamas arktinis dyzelinas, kurio atsparumas šalčiui siekia bent iki –26 °C.
Stiprūs šalčiai dažnai išryškina ir akumuliatoriaus problemas – senesni nei ketverių–penkerių metų akumuliatoriai šaltuoju metų laiku dažnu atveju nebeturi pakankamai galios.
