Ukmergės kraštotyros muziejuje vyko mokslinis-praktinis seminaras „Veprių XVI–XVII a. dvarvietė bei archeologiniai tyrimai“, skirtas aptarti naujausius Veprių dvarvietės archeologinių tyrimų rezultatus ir jų reikšmę Lietuvos istorijai.
Pirmąjį pranešimą skaitė Seimo narys, karo istorikas dr. Valdas Rakutis. Istorikas atskleidė, kaip XVI a. pabaigoje – XVII a. Lietuvos teritorijoje kito gynybiniai įtvirtinimai ir iš bastioninių pilių tradicijos formavosi naujas reiškinys – rezidencinės pilys. Jas statėsi miško eksportu ir žemės ūkio gamyba praturtėję didikai.
Nors šių statinių architektūroje išliko gynybiniai elementai – bokštai, sienos su šaudymo angomis, grioviai ar vartai – istoriografijoje minima, kad jie atliko dekoratyvinę funkciją, demonstruodami savininko statusą bei turtus, o ne realią karinę galią.
Vis dėlto, anot dr. V. Rakučio, šie kompleksai, priešingai nei įprasta teigti, turėjo ir karinę reikšmę – jie buvo funkcionalūs, tik pritaikyti ne valstybių tarpusavio karui, o kovai su priešiškomis didikų grupuotėmis, rokošininkais ar plėšikaujančiais algų negavusiais kariais. Nors Lietuvoje pilietinis karas nevyko, kitose to meto valstybėse religinės kovos skatino rūpintis gynyba nuo maištų ir sukilimų. Žinoma, svarbi buvo ir riterių luomo reprezentacija, todėl statyti vartų bokštai ir ceremonijoms skirtos „bromos“. Pagrindinės šio laikotarpio kovos vyko Maskvos valstybėje, Livonijoje, todėl investuoti į rimtą gynybą apsimokėjo tik pavojingose vietose, ne centriniuose regionuose, kaip kad Vilkmergės pavieto pilys ar prie Nemuno statytos pilys: Prūsija tuo metu buvo to paties valdovo valdomas kraštas.
Istorikas pažymėjo, kad dėl lėšų stygiaus daugelis tokių objektų, pavyzdžiui, Panemunės ar Raudonės pilys, taip ir liko nebaigtos statyti. Ukmergės krašte šiam laikotarpiui priskiriamos Siesikų, Vaitkuškio pilys, Videniškių (Baltadvario) kompleksas, Ukmergės pilies vieta bei Veprių dvarvietė.
Archeologas Rokas Kraniauskas pristatė 2025 m. rudenį Veprių dvarvietėje atliktus tyrimus. Prieš pradedant kasinėjimus, teritorijoje atlikti žvalgybiniai tyrimai georadaru, kurie leido tiksliai nustatyti kultūrinio sluoksnio ribas ir suplanuoti darbus.
Atvertos perkasos patvirtino istorinius šaltinius – Veprių aukštumoje iš tiesų stovėjo mūrinė pilis. Tyrimų metu rasti glazūruoti kokliai su medžioklės scenomis, angelų galvutėmis bei garsios Tyzenhauzų giminės herbu sieja Veprių dvarvietę su aukščiausio socialinio statuso rezidencijomis. Tokia puošni krosnių keramika buvo būdinga tik reprezentaciniams LDK dvarams, todėl šie radiniai liudija čia veikus turtingą dvarą.
Ukmergės kraštotyros muziejaus padalinio Veprių krašto muziejaus administratorius-edukatorius Viktoras Žentelis akcentavo šių atradimų reikšmę ne tik Veprių, Ukmergės rajono istorijai, bet ir visos Lietuvos mūrinių pilių istorijai. Jo iniciatyva Veprių miestelyje, ant piliakalnio, išskirtinį radinį archeologai aptiko praėjusiais metais vykusių kasinėjimų metu. Manoma, kad radinys – kadaise čia stovėjusių ir Šemetų giminei priklausiusių rūmų, vadinamų Veprių pilimi, pamatai. Vepriai kadaise buvo svarbus regioninis centras. Manoma, kad pilis buvo suniokota Švedijos ir Rusijos karo metu.
Ukmergės kraštotyros muziejuje vykusio seminaro dalyvius sveikino rajono savivaldybės meras Darius Varnas ir muziejaus direktorė dr. Daiva Tereščenko. Tarp susirinkusiųjų buvo ir Savivaldybės administracijos direktorė Inga Pračkailė, mero patarėja Goda Juzėnaitė, mero visuomeninis konsultantas dimisijos majoras Vidmantas Leščius bei daug istorija besidominčių ukmergiškių.
Seminaro pabaigoje vyko diskusija, kurią moderavo Klaipėdos universiteto profesorius, vyriausiasis mokslo darbuotojas doc. dr. Gintautas Zabiela. Diskusijos metu apibendrintos tyrimų įžvalgos ir aptartos tolesnės Veprių dvarvietės tyrimų bei paveldo įprasminimo galimybės.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
