Eu­ro­pi­nis At­lan­ti­nis (Bal­ti­jos) erš­ke­tas yra vie­na la­biau­siai nyks­tan­čių erš­ke­ti­nių žu­vų rū­šių, įra­šy­tų į Ru­si­jos, Vo­kie­ti­jos, Len­ki­jos, Pran­cū­zi­jos, Lie­tu­vos rau­do­ną­sias kny­gas. Se­niau ši rū­šis gy­ve­no Len­ki­jos, Lie­tu­vos, Vo­kie­ti­jos upė­se, įte­kan­čio­se į Bal­ti­jos jū­rą.

Lie­tu­vo­je At­lan­ti­nis erš­ke­tas – svar­bus žve­jy­bos ob­jek­tas – daž­niau­siai bu­vo ap­tin­ka­mas Ne­mu­no ba­sei­ne, Ne­mu­no upės in­ta­kuo­se. Į Šven­to­sios upę – 246 km il­gio de­ši­nį­jį Ne­ries in­ta­ką, kaip by­lo­ja is­to­ri­niai šal­ti­niai, erš­ke­tai nuo­la­tos at­plauk­da­vo nerš­ti. Erš­ke­tų žve­jy­ba, pa­sak Žu­vi­nin­kys­tės tar­ny­bos prie Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos di­rek­to­riaus Vy­tau­to Gru­šaus­ko, kles­tė­jo Vy­tau­to Di­džio­jo lai­kais, tar­pu­ka­riu. Apie 1900 me­tus ši žu­vis dėl žmo­gaus veik­los ėmė nyk­ti.

Tar­ny­bos Žu­vi­vai­sos sky­riaus ve­dė­jas Val­das Ge­čys pa­sa­ko­jo, jog ban­do­ma sek­ti len­kų ir vo­kie­čių pa­vyz­džiu ir, nau­do­jant pa­li­kuo­nis, at­sta­ty­ti At­lan­ti­nio erš­ke­to iš­tek­lius. Jo pa­au­gi­ni­mo ir rep­ro­duk­ci­nės ban­dos for­ma­vi­mo prak­ti­nius dar­bus, rem­da­mie­si Len­ki­jos Sta­nis­la­vo Sa­ko­vi­čiaus var­do vi­daus van­de­nų žu­vi­nin­kys­tės ins­ti­tu­to Olš­ty­ne pa­tir­ti­mi, Lie­tu­vo­je vyk­do Žu­vi­nin­kys­tės tar­ny­ba.

Įgy­ven­di­nant pro­gra­mą, ket­vir­ta­die­nį į mi­nė­tas upes bu­vo pa­leis­ta 30 vie­ne­tų vi­di­niais ir iš­ori­niais žy­mek­liais su­žy­mė­tų pa­au­gin­tų erš­ke­tų, ku­rie at­si­vež­ti iš Len­ki­jos. Pra­de­dant šią mo­ni­to­rin­gi­nę ak­ci­ją Uk­mer­gė­je, da­ly­va­vo Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos at­sto­vai, moks­li­nin­kai iš Len­ki­jos. Anot dak­ta­ro Vy­tau­to Kes­mi­no, šva­ri, ne­už­terš­ta Šven­to­ji, ku­rio­je aps­tu ir srau­nių vie­tų, ir užu­tė­kių, dau­bų, tam ypač tin­ka­ma.

Ki­tą­met į Lie­tu­vos upes bus iš­leis­ta ge­ro­kai dau­giau šių žu­ve­lių. Pla­nuo­ja­ma kas­met jų pa­leis­ti po ke­le­tą tūks­tan­čių. Erš­ke­to jau­nik­liai su­žy­mė­ti, kad moks­li­nin­kams bū­tų ga­li­ma sek­ti mig­ra­ci­ją, ste­bė­ti, kaip jie ke­liaus. Kad maž­daug per me­tus pa­siek­tų Bal­ti­jos van­de­nis, žve­jai, anot V. Gru­šaus­ko, tu­rė­tų bū­ti są­mo­nin­gi. Apie meš­ke­rio­to­jų aki­ra­tin pa­puo­lu­sius žen­klin­tus erš­ke­tu­kus pra­šo­ma in­for­muo­ti ap­lin­ko­sau­gi­nin­kus, žu­vi­nin­kus.

Erš­ke­tas, pa­sak V. Ge­čio, yra il­gai bręs­tan­ti žu­vis. Iki rep­ro­duk­ci­jos sta­di­jos pra­ei­na 15–16 me­tų. Ji ga­lin­ti už­aug­ti net­gi iki 400 ki­log­ra­mų, o di­džiau­sias ka­da nors mū­sų ša­ly­je su­gau­tas erš­ke­tas svė­rė 125 ki­log­ra­mus. Pa­sa­ko­ja­ma, jog ka­dai­se Lie­tu­vos upė­se plau­kio­da­vo su žve­jų val­ti­mis ly­gios šios žu­vys...

{jcomments on}