Kliūtimis keliuose tampa gyvūnai

Autorius Ukmergės žinios

Tam­sia­jam pa­ros me­tui il­gė­jant, su­dė­tin­gos tam­pa eis­mo są­ly­gos. Šiuo me­tu pa­di­dė­ja ir au­to­mo­bi­lių bei gy­vū­nų su­si­dū­ri­mo ri­zi­ka, nes in­ten­sy­viau­siai žvė­rys ke­liau­ja tam­so­je ar prie­blan­do­je. Ru­duo – vie­nas me­tų lai­kų, kai ša­ly­je už­re­gist­ruo­ja­ma dau­giau­siai to­kių eis­mo įvy­kių.

 

Vai­do­tė GRIŠKEVIČIŪTĖ

 

11-05-2_straipsnio_nuotr

Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr. Kad nuo pavojaus būtų apsaugoti eismo dalyviai ir gyvūnai, tiesiamos apsauginės tvoros.

Pa­gal sta­tis­ti­nius duo­me­nis dau­giau­sia gy­vū­nų Lie­tu­vos ke­liuo­se žūs­ta pa­va­sa­rį bei ru­de­nį. Žvė­rių mir­tin­gu­mo dėl in­ten­sy­vaus eis­mo pro­ble­ma di­de­lė ir už­sie­nio ša­ly­se. Pa­vyz­džiui, JAV per me­tus pu­sė mi­li­jo­no ava­ri­jų ky­la vien dėl el­nių. Vo­kie­ti­jo­je kas­met su­va­ži­nė­ja­ma apie 100 000 stir­nų, Suo­mi­jo­je – tiek pat bal­tau­o­de­gių el­nių.

Mū­sų ša­ly­je įskai­ti­nius eis­mo įvy­kius, ku­rių me­tu žūs­ta ar­ba bū­na su­ža­lo­ja­mi žmo­nės, daž­niau­siai su­ke­lia stam­būs gy­vū­nai – brie­džiai, el­niai, stir­nos, šer­nai.

 

Dau­giau­siai su­si­dū­ri­mų – su stir­no­mis

 

Uk­mer­gės ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­te šie­met jau gau­ta in­for­ma­ci­jos apie 23 eis­mo įvy­kius, ku­rių da­ly­viais ta­po stam­bie­ji lau­ki­niai žvė­rys. Vie­šo­sios tvar­kos ir ke­lių po­li­ci­jos po­sky­rio vir­ši­nin­kas Ne­ri­jus Bu­tė­nas sa­kė, kad vi­si šie už­re­gist­ruo­ti įvy­kiai – tech­ni­nės au­to­mo­bi­lių ava­ri­jos. Į jas pa­puo­lę žmo­nės ne­nu­ken­tė­jo – bu­vo ap­ga­din­tos trans­por­to prie­mo­nės.

Dau­giau­sia in­ci­den­tų mū­sų ra­jo­ne nu­tin­ka au­to­ma­gist­ra­lė­je Vil­nius–Pa­ne­vė­žys: vai­ruo­to­jai pra­ne­šė apie 18 to­kių nu­ti­ki­mų. Anot pa­rei­gū­no, su­si­dū­ri­mų ne­iš­ven­gia­ma miš­kin­guo­se ke­lio ruo­žuo­se. Daž­niau­siai prieš au­to­mo­bi­lius ne­ti­kė­tai iš­šoks­ta stir­nos, pa­si­tai­ko ir šer­nų.

 

Gelbs­ti ap­sau­gos prie­mo­nės

 

Kad bū­tų iš­veng­ta ne­lai­mių, tie­sia­mos ap­sau­gi­nės tvo­ros, ren­gia­mos po­že­mi­nės pra­lai­dos. Kai ku­rio­se Eu­ro­pos ša­ly­se žvė­rims virš ma­gist­ra­lių sta­to­mi spe­cia­lūs til­tai. Ame­ri­ko­je po­pu­lia­rūs švil­pu­kai, ku­rie, už­dė­ti ant au­to­mo­bi­lių, au­to­ma­tiš­kai įsi­jun­gia pa­sie­kus tam tik­rą grei­tį ir ima bai­dy­ti gy­vū­nus.

N. Bu­tė­nas sa­ko, jog ir pas mus si­tu­a­ci­ja pa­ge­rė­jo, mi­nė­ta­me greit­ke­ly­je pa­sta­čius ap­sau­gi­nes tvo­ras, įren­gus po­že­mi­nę per­ėją. Vis tik ke­lio vi­lio­ja­mi miš­ko gy­ven­to­jai iš­ėji­mus į jį su­ran­da pro pro­per­šas, miš­ki­nin­kų pa­lik­tus įva­žia­vi­mus.

Pa­ty­rus ne­ma­lo­nu­mų dėl gy­vū­nų, ne vi­sa­da ky­la po­rei­kis pra­neš­ti apie tai ati­tin­ka­moms ins­ti­tu­ci­joms. Smul­kiai­siais lai­ko­mi žvė­rys, to­kie kaip la­pė, kiš­kis, man­gu­tas, trans­por­to prie­mo­nėms di­de­lės ža­los ne­pa­da­ro. Po­li­ci­ją pa­sie­kia smar­kiai su­nio­ko­to tur­to sa­vi­nin­kų krei­pi­mai­si bei kas­ko drau­di­mu ap­draus­tų ma­ši­nų tu­rė­to­jų, su­in­te­re­suo­tų iš­mo­ko­mis, pra­ne­ši­mai.

 

Už sa­vi­va­lę – bau­dos

 

Apie su trans­por­to prie­mo­ne su­si­dū­ru­sius ar­ba ras­tus su­žeis­tus ar žu­vu­sius me­džio­ja­mus stam­biuo­sius gy­vū­nus – brie­džius, stir­nas, šer­nus, ki­tus – rei­kia in­for­muo­ti ir gam­to­sau­gi­nin­kus. Šis rei­ka­la­vi­mas nu­sta­ty­tas Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos pa­tvir­tin­to­se Me­džiok­lės Lie­tu­vos Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­jo­je tai­syk­lė­se. Tai pa­da­ry­ti jos įpa­rei­go­ja ir me­džiok­lės plo­to, ku­ria­me ras­tas gy­vū­nas, nau­do­to­jus.

Tai­syk­lių vyk­dy­mą mū­sų ra­jo­ne kon­tro­liuo­ja Vil­niaus re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to Uk­mer­gės ra­jo­no agen­tū­ra. Jos vy­res­ny­sis spe­cia­lis­tas Ana­to­li­jus Poš­kus sa­ko, jog, pa­vyz­džiui, ma­ši­nos ke­ly­je nu­muš­tas šer­niu­kas yra ati­tin­ka­mo me­džio­to­jų bū­re­lio nuo­sa­vy­bė. To­dėl vai­ruo­to­jas sa­va­va­liš­kai iš­si­vež­ti nu­ken­tė­ju­sį žvė­rį iš įvy­kio vie­tos ne­ga­li – įsta­ty­mai už tai nu­ma­to bau­das. Ta­čiau ne pa­slap­tis, jog no­rė­da­mi iš­veng­ti dar dau­giau rū­pes­čių, žmo­nės ne­pa­būgs­ta pa­si­elg­ti ki­taip.

 

Tam­sus me­tas pa­vo­jin­ges­nis

 

A. Poš­kaus tei­gi­mu, pa­vo­jin­gų gy­vū­nams eis­mo įvy­kių pa­dau­gė­ja ru­jos me­tu. Tuo­met žvė­rys ne­bū­na to­kie at­sar­gūs ir at­si­dū­rę prieš au­to­mo­bi­lio švie­sas ne­spė­ja su­si­gau­dy­ti, ima blaš­ky­tis.

Spe­cia­lis­tas taip pat sa­kė, jog ra­jo­no ke­liuo­se po ra­tais ne­re­tai pa­puo­la usū­ri­nių šu­nų. Šie žvė­re­liai smal­sūs, lan­dūs, bet ne­vik­rūs – esą net žmo­gus ga­lė­tų leng­vai pa­vy­ti.

„Di­des­nė ti­ki­my­bė su­si­dur­ti su gy­vū­nu bū­na ne au­to­stra­doj, o iš­as­fal­tuo­tuo­se ra­jo­no ke­liuo­se, kur vai­ruo­to­jai mėgs­ta „sma­giai“ pa­va­žiuo­ti. Kai tam­sos me­tas il­ges­nis, rei­kia bū­ti ati­des­niems“, – pa­ta­ria A. Poš­kus.

N. Bu­tė­nas taip pat pri­mi­nė bū­ti­ny­bę pai­sy­ti žvė­rių mig­ra­ci­jos vie­to­se esan­čių įspė­ja­mų­jų ke­lio žen­klų bei pa­si­rink­ti ati­tin­ka­mą grei­tį.

Dalintis
Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *