Kliūtimis keliuose tampa gyvūnai

Tam­sia­jam pa­ros me­tui il­gė­jant, su­dė­tin­gos tam­pa eis­mo są­ly­gos. Šiuo me­tu pa­di­dė­ja ir au­to­mo­bi­lių bei gy­vū­nų su­si­dū­ri­mo ri­zi­ka, nes in­ten­sy­viau­siai žvė­rys ke­liau­ja tam­so­je ar prie­blan­do­je. Ru­duo – vie­nas me­tų lai­kų, kai ša­ly­je už­re­gist­ruo­ja­ma dau­giau­siai to­kių eis­mo įvy­kių.

 

Vai­do­tė GRIŠKEVIČIŪTĖ

 

Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr. Kad nuo pavojaus būtų apsaugoti eismo dalyviai ir gyvūnai, tiesiamos apsauginės tvoros.

Pa­gal sta­tis­ti­nius duo­me­nis dau­giau­sia gy­vū­nų Lie­tu­vos ke­liuo­se žūs­ta pa­va­sa­rį bei ru­de­nį. Žvė­rių mir­tin­gu­mo dėl in­ten­sy­vaus eis­mo pro­ble­ma di­de­lė ir už­sie­nio ša­ly­se. Pa­vyz­džiui, JAV per me­tus pu­sė mi­li­jo­no ava­ri­jų ky­la vien dėl el­nių. Vo­kie­ti­jo­je kas­met su­va­ži­nė­ja­ma apie 100 000 stir­nų, Suo­mi­jo­je – tiek pat bal­tau­o­de­gių el­nių.

Mū­sų ša­ly­je įskai­ti­nius eis­mo įvy­kius, ku­rių me­tu žūs­ta ar­ba bū­na su­ža­lo­ja­mi žmo­nės, daž­niau­siai su­ke­lia stam­būs gy­vū­nai – brie­džiai, el­niai, stir­nos, šer­nai.

 

Dau­giau­siai su­si­dū­ri­mų – su stir­no­mis

 

Uk­mer­gės ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­te šie­met jau gau­ta in­for­ma­ci­jos apie 23 eis­mo įvy­kius, ku­rių da­ly­viais ta­po stam­bie­ji lau­ki­niai žvė­rys. Vie­šo­sios tvar­kos ir ke­lių po­li­ci­jos po­sky­rio vir­ši­nin­kas Ne­ri­jus Bu­tė­nas sa­kė, kad vi­si šie už­re­gist­ruo­ti įvy­kiai – tech­ni­nės au­to­mo­bi­lių ava­ri­jos. Į jas pa­puo­lę žmo­nės ne­nu­ken­tė­jo – bu­vo ap­ga­din­tos trans­por­to prie­mo­nės.

Dau­giau­sia in­ci­den­tų mū­sų ra­jo­ne nu­tin­ka au­to­ma­gist­ra­lė­je Vil­nius–Pa­ne­vė­žys: vai­ruo­to­jai pra­ne­šė apie 18 to­kių nu­ti­ki­mų. Anot pa­rei­gū­no, su­si­dū­ri­mų ne­iš­ven­gia­ma miš­kin­guo­se ke­lio ruo­žuo­se. Daž­niau­siai prieš au­to­mo­bi­lius ne­ti­kė­tai iš­šoks­ta stir­nos, pa­si­tai­ko ir šer­nų.

 

Gelbs­ti ap­sau­gos prie­mo­nės

 

Kad bū­tų iš­veng­ta ne­lai­mių, tie­sia­mos ap­sau­gi­nės tvo­ros, ren­gia­mos po­že­mi­nės pra­lai­dos. Kai ku­rio­se Eu­ro­pos ša­ly­se žvė­rims virš ma­gist­ra­lių sta­to­mi spe­cia­lūs til­tai. Ame­ri­ko­je po­pu­lia­rūs švil­pu­kai, ku­rie, už­dė­ti ant au­to­mo­bi­lių, au­to­ma­tiš­kai įsi­jun­gia pa­sie­kus tam tik­rą grei­tį ir ima bai­dy­ti gy­vū­nus.

N. Bu­tė­nas sa­ko, jog ir pas mus si­tu­a­ci­ja pa­ge­rė­jo, mi­nė­ta­me greit­ke­ly­je pa­sta­čius ap­sau­gi­nes tvo­ras, įren­gus po­že­mi­nę per­ėją. Vis tik ke­lio vi­lio­ja­mi miš­ko gy­ven­to­jai iš­ėji­mus į jį su­ran­da pro pro­per­šas, miš­ki­nin­kų pa­lik­tus įva­žia­vi­mus.

Pa­ty­rus ne­ma­lo­nu­mų dėl gy­vū­nų, ne vi­sa­da ky­la po­rei­kis pra­neš­ti apie tai ati­tin­ka­moms ins­ti­tu­ci­joms. Smul­kiai­siais lai­ko­mi žvė­rys, to­kie kaip la­pė, kiš­kis, man­gu­tas, trans­por­to prie­mo­nėms di­de­lės ža­los ne­pa­da­ro. Po­li­ci­ją pa­sie­kia smar­kiai su­nio­ko­to tur­to sa­vi­nin­kų krei­pi­mai­si bei kas­ko drau­di­mu ap­draus­tų ma­ši­nų tu­rė­to­jų, su­in­te­re­suo­tų iš­mo­ko­mis, pra­ne­ši­mai.

 

Už sa­vi­va­lę – bau­dos

 

Apie su trans­por­to prie­mo­ne su­si­dū­ru­sius ar­ba ras­tus su­žeis­tus ar žu­vu­sius me­džio­ja­mus stam­biuo­sius gy­vū­nus – brie­džius, stir­nas, šer­nus, ki­tus – rei­kia in­for­muo­ti ir gam­to­sau­gi­nin­kus. Šis rei­ka­la­vi­mas nu­sta­ty­tas Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos pa­tvir­tin­to­se Me­džiok­lės Lie­tu­vos Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­jo­je tai­syk­lė­se. Tai pa­da­ry­ti jos įpa­rei­go­ja ir me­džiok­lės plo­to, ku­ria­me ras­tas gy­vū­nas, nau­do­to­jus.

Tai­syk­lių vyk­dy­mą mū­sų ra­jo­ne kon­tro­liuo­ja Vil­niaus re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to Uk­mer­gės ra­jo­no agen­tū­ra. Jos vy­res­ny­sis spe­cia­lis­tas Ana­to­li­jus Poš­kus sa­ko, jog, pa­vyz­džiui, ma­ši­nos ke­ly­je nu­muš­tas šer­niu­kas yra ati­tin­ka­mo me­džio­to­jų bū­re­lio nuo­sa­vy­bė. To­dėl vai­ruo­to­jas sa­va­va­liš­kai iš­si­vež­ti nu­ken­tė­ju­sį žvė­rį iš įvy­kio vie­tos ne­ga­li – įsta­ty­mai už tai nu­ma­to bau­das. Ta­čiau ne pa­slap­tis, jog no­rė­da­mi iš­veng­ti dar dau­giau rū­pes­čių, žmo­nės ne­pa­būgs­ta pa­si­elg­ti ki­taip.

 

Tam­sus me­tas pa­vo­jin­ges­nis

 

A. Poš­kaus tei­gi­mu, pa­vo­jin­gų gy­vū­nams eis­mo įvy­kių pa­dau­gė­ja ru­jos me­tu. Tuo­met žvė­rys ne­bū­na to­kie at­sar­gūs ir at­si­dū­rę prieš au­to­mo­bi­lio švie­sas ne­spė­ja su­si­gau­dy­ti, ima blaš­ky­tis.

Spe­cia­lis­tas taip pat sa­kė, jog ra­jo­no ke­liuo­se po ra­tais ne­re­tai pa­puo­la usū­ri­nių šu­nų. Šie žvė­re­liai smal­sūs, lan­dūs, bet ne­vik­rūs – esą net žmo­gus ga­lė­tų leng­vai pa­vy­ti.

„Di­des­nė ti­ki­my­bė su­si­dur­ti su gy­vū­nu bū­na ne au­to­stra­doj, o iš­as­fal­tuo­tuo­se ra­jo­no ke­liuo­se, kur vai­ruo­to­jai mėgs­ta „sma­giai“ pa­va­žiuo­ti. Kai tam­sos me­tas il­ges­nis, rei­kia bū­ti ati­des­niems“, – pa­ta­ria A. Poš­kus.

N. Bu­tė­nas taip pat pri­mi­nė bū­ti­ny­bę pai­sy­ti žvė­rių mig­ra­ci­jos vie­to­se esan­čių įspė­ja­mų­jų ke­lio žen­klų bei pa­si­rink­ti ati­tin­ka­mą grei­tį.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Faberlic 2015

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų