Signataras tiki: jo pareiga – iki mirties kovoti už savo valstybę

„Ko­vo 11-oji  – svar­bus is­to­ri­nis įvy­kis, ta­čiau kai tu esi tie­sio­gi­nis jo da­ly­vis, tas įvy­kis kas­dien įgau­na vis di­des­nę pras­mę“, – sa­ko Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės ak­to sig­na­ta­ras Kęs­tu­tis Gri­nius. Prieš 21-erius me­tus sa­vo pa­ra­šu jis pa­tvir­ti­no, kad Lie­tu­va skel­bia­ma ne­pri­klau­so­ma vals­ty­be.

 

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

 

Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr. Kęstutį Grinių domina visos Ukmergės aktualijos.

Kęs­tu­tis Gri­nius ir Ka­zys Sa­ja – du uk­mer­giš­kių į tuo­me­ti­nę Aukš­čiau­si­ą­ją ta­ry­bą de­le­guo­ti ne­pri­klau­so­my­bės ak­to sig­na­ta­rai.

 

Sim­bo­li­nis do­ku­men­tas

 

Po šiuo do­ku­men­tu tuo­met pa­si­ra­šė123 Aukš­čiau­sios ta­ry­bos na­riai. Pa­sak K. Gri­niaus, pa­si­ra­šy­mo po do­ku­men­tu su­ma­ny­mas de­pu­ta­tams anuo­met ki­lo pri­si­me­nant is­to­ri­nį Va­sa­rio 16-osios ne­pri­klau­so­my­bės ak­tą. Šio do­ku­men­to ori­gi­na­las lig šiol ne­su­ras­tas.

Nors ir be­ ga­lo svar­bus, ne­pri­klau­so­my­bės ak­tas su vi­sų sig­na­ta­rų pa­ra­šais – dau­giau sim­bo­li­nis do­ku­men­tas. Tei­si­ne pras­me, ofi­cia­lus – pa­tvir­tin­tas dviem pa­ra­šais – Aukš­čiau­sios ta­ry­bos pir­mi­nin­ko Vy­tau­to Lands­ber­gio ir Aukš­čiau­sios ta­ry­bos sek­re­to­riaus Liud­vi­ko Sa­bu­čio. Dėl to, ku­ris iš šių do­ku­men­tas svar­bes­nis, vyks­ta daug gin­čų.

La­bai sun­kiais jau­nai vals­ty­bei mo­men­tais, sau­sio 13-osios, rug­pjū­čio pu­čo die­no­mis, sie­kiant ne­pri­klau­so­my­bės ak­tą iš­sau­go­ti, jis net bu­vo lai­ki­nai iš­ga­ben­tas iš Lie­tu­vos. Vė­liau grį­žo na­mo ir šiuo me­tu sau­go­mas Sei­me.

Do­ku­men­to ko­pi­jos – sim­bo­li­nė do­va­na, ku­rią Ne­pri­klau­so­my­bės ak­to sig­na­ta­rai ne­re­tai do­va­no­ja moks­lei­viams.

At­kur­to­ji Lie­tu­vos vals­ty­bė šie­met mi­ni 21-erių me­tų su­kak­tį. Maž­daug tiek me­tų mū­sų vals­ty­bė ne­pri­klau­so­my­bę iš­sau­go­jo prieš­ka­riu nuo 1918-ųjų va­sa­rio iki so­vie­tų oku­pa­ci­jos 1940-ųjų bir­že­lį. K. Gri­nius pa­ste­bi is­to­ri­nius dės­nin­gu­mus. Ir da­bar, ne­pri­klau­so­mai iš­gy­ve­nus, Lie­tu­vai iš­ky­la grės­mės. Tie­sa, ne to­kios, kaip anuo­met. „Sve­ti­ma ka­riuo­me­nė į mū­sų ša­lį var­gu ar įžengs. Ta­čiau grės­mės ne­pri­klau­so­my­bei ky­la ki­to­kios: ener­ge­ti­nės, fi­nan­si­nės, mo­ra­li­nės. Vyks­ta ki­to­kie: ener­ge­ti­niai, fi­nan­si­niai, in­ter­ne­ti­niai ka­rai“, – kal­ba uk­mer­giš­kis.

Yra, pa­sak jo, tarp anuo­me­ti­nės ir da­bar­ti­nės Lie­tu­vos po­li­ti­nės si­tu­a­ci­jos ir di­de­lių skir­tu­mų: pir­miau­siai – da­bar esan­čios tarp­tau­ti­nės su­tar­tys, ga­ran­tuo­jan­čios mū­sų sau­gu­mą.

Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bę sig­na­ta­ras sa­ko ver­ti­nan­tis vis gi­les­niu as­pek­tu. Pa­grin­di­nis tiks­las 1990-ai­siais bu­vo ne tik no­ras iš­si­va­duo­ti iš oku­pa­ci­jos. Ne­ ma­žes­nis no­ras – bū­ti sa­vo ša­lies šei­mi­nin­kais, tu­rė­ti sa­vo va­liu­tą, neut­ra­li­te­tą, na­cio­na­li­nę kal­bą, kū­ry­bos, žo­džio lais­vę. „Vi­sa tai ga­vo­me, ta­čiau Ko­vo 11-osios su­teik­to­mis ga­li­my­bė­mis bu­vo ne­tin­ka­mai pa­si­nau­do­ta. Par­ti­nė no­men­kla­tū­ra, bu­vę spe­ku­lian­tai ir net nu­si­kal­tė­lių struk­tū­ros ne­del­siant pra­dė­jo vals­ty­bės tur­to da­ly­bas ar net grobs­ty­mą. Net ta­da, ka­da pa­pras­ti žmo­nės gy­nė Vals­ty­bę nuo ru­siš­kų tan­kų“, – sa­ko K. Gri­nius. Anot jo, pa­kan­ka­mai pra­lo­bus bu­vo pa­im­ta vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių val­džia.

 

Ti­ki: tu­ri ko­vo­ti už tau­tos ver­ty­bes

 

„Lie­tu­va iš­si­bars­tė, su­si­py­ko dėl smul­kme­nų, per ku­rias ne­pa­ste­bi di­de­lių da­ly­kų. Grau­du dėl to, kad pa­ma­žu pra­ran­dam sa­vo kal­bą: anuo­met bu­vo ru­si­ciz­mas, da­bar – an­gli­ciz­mas. Mū­sų vals­ty­bė ne­di­de­lė, ji tu­ri lai­ky­tis ant pa­ma­ti­nių da­ly­kų.“

Ką reiš­kia bū­ti ne­pri­klau­so­my­bės ak­to sig­na­ta­ru?

K. Gri­nius svars­to, kad ne­rei­kė­jo taip su­reikš­min­ti sig­na­ta­rų ir net su­kur­ti jiems at­ski­rą įsta­ty­mą. „Sig­na­ta­ras tu­ri iki mir­ties ko­vo­ti už sa­vo Vals­ty­bę, sa­vo pi­lie­čius. Ne­ga­li ty­lė­ti, jei­gu ma­tai sa­va­nau­diš­ku­mą, tur­to grobs­ty­mą, ko­rup­ci­ją. Tu­ri ko­vo­ti už Tau­tos ver­ty­bes.“

Ka­dan­gi vi­sa­da at­kak­liai kri­ti­ka­vo ra­jo­no val­džios spren­di­mus, K. Gri­nius sa­ko pra­šy­mų da­ly­vau­ti vals­ty­bi­niuo­se ren­gi­niuo­se ne­su­lau­kęs be­veik 15 me­tų. Da­bar ret­sy­kiais to­kių kvie­ti­mų su­lau­kian­tis. „Bet kaip da­ly­vau­ti ren­gi­niuo­se, ku­riuo­se tu esi ne­lau­kia­mas, kur kal­bas skai­to tie, ku­rie bu­vo ak­ty­vūs Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės prie­ši­nin­kai“, – svars­to jis.

 

Ak­ty­viai se­ka Uk­mer­gės gy­ve­ni­mą

 

Pa­gal spe­cia­ly­bę ma­te­ma­ti­kos mo­ky­to­jas K. Gri­nius prieš vie­nuo­li­ka me­tų bu­vo iš­rink­tas į mū­sų ra­jo­no ta­ry­bą. Vė­liau šio pos­to at­si­sa­kė ir dau­giau į ra­jo­no val­džią ne­be­kan­di­da­ta­vo. Ta­čiau vi­sa­da la­bai ak­ty­viai se­ka Uk­mer­gės po­li­ti­nį gy­ve­ni­mą.

Prieš šiuos rin­ki­mus K. Gri­nius plie­kė ra­jo­no val­džią už iš­ki­lu­sias ra­jo­no ši­lu­mos ūkio pro­ble­mas. Be to, jis – vie­nin­te­lis, in­ter­ne­ti­nė­je erd­vė­je drįs­tan­tis dis­ku­tuo­ti ne­ano­ni­miš­kai. Dėl sa­vo pa­si­sa­ky­mų jis ta­po po­li­ti­nio pos­to ne­už­iman­čiu, ta­čiau la­biau­siai ap­kal­ba­mu uk­mer­giš­kiu. „Gri­nius eis į ta­ry­bą. Jis ren­gia­si į Sei­mą. Gri­nius kurs nau­ją par­ti­ją. Jis tu­ri „Mies­to ener­gi­jos“ ak­ci­jų“, – pa­na­šios spė­lio­nės lip­te ap­li­pu­sios šį žmo­gų, to­dėl la­bai įdo­mu jį pa­kal­bin­ti ne tik kaip Ne­pri­klau­so­my­bės ak­to sig­na­ta­rą, bet ir ak­ty­vų vi­suo­me­nės vei­kė­ją.

Kaip ver­ti­na­te uk­mer­giš­kių po­li­ti­nes pa­žiū­ras?

Nuo ne­pri­klau­so­my­bės lai­kų Uk­mer­gės rin­kė­jai be­veik be iš­im­čių ren­ka kai­riuo­sius, o nuo 2000-ųjų ra­jo­no val­džio­je – vals­tie­čiai. Pa­si­bai­gus šiai ka­den­ci­jai vals­tie­čiai val­džio­je bus iš­bu­vę 15 me­tų. Ma­nau, kad tai – tra­di­ci­jos tę­si­nys ir nie­ko dau­giau.

Ko­kią įta­ką tu­rė­jo rin­kė­jų ap­si­spren­di­mui Ši­lu­mos ūkio su­tar­ties nu­trau­ki­mo kon­flik­tas?

Šis kon­flik­tas bu­vo sukeltas po­li­ti­niu as­pek­tu. Ir įdė­tų vil­čių ne­pa­ten­ki­no. Vals­tie­čiai su­lau­kė žy­miai ma­žes­nio pa­lai­ky­mo, ne­gu ti­kė­jo­si. Nors man­da­tų ga­vo tiek pat, su­lau­kė 700 ma­žiau rin­kė­jų bal­sų, ne­gu per pra­ėju­sius rin­ki­mus. Sie­kiai bu­vo di­des­ni, ta­čiau ši­lu­mos var­to­to­jai, ku­rie tu­rė­jo pa­tvir­tin­ti, kad val­džia iš­spren­dė jų pro­ble­mas, to nepa­da­rė.

Val­džia kon­flik­to pra­džio­je ne­ga­lė­jo ti­kė­tis, kad at­si­ras as­me­nų, ku­rie drįs sto­ti į ki­tą po­zi­ci­ją. Di­de­lį vaid­me­nį su­vai­di­no ži­niask­lai­da, nes su­ge­bė­jo pa­teik­ti įvai­rias nuo­mo­nes ir pri­ver­tė žmo­nes su­si­mąs­ty­ti apie kon­flik­to es­mę. Tai bu­vo ir at­ei­ty­je bus la­bai svar­bu.

Kaip ma­no­te, ko­dėl rin­ki­mus lai­mė­jo bū­tent ši po­li­ti­nė jė­ga?

Nes ji tu­rė­jo aiš­kią mo­ty­va­ci­ją – iš­lai­ky­ti val­džią. Ir di­de­lę pres­ti­žo mo­ty­va­ci­ją – Lie­tu­vai bu­vo ap­si­skel­bę, kad vi­sa Uk­mer­gė pri­ta­ria ši­lu­mos ūkio kon­flik­to spren­di­mui. Rin­ki­mai pa­ro­dė, kad yra ne vi­sai taip.

O ki­tos par­ti­jos?

Jos ne­tu­rė­jo aiš­kios mo­ty­va­ci­jos ir kon­kre­čių tiks­lų – bu­vo tik at­ski­rų jų na­rių no­ras pa­tek­ti į ta­ry­bą. To­dėl veiks­mai ir el­ge­sys bu­vo skir­tin­gi. Vi­sų par­ti­jų rin­ki­mų agi­ta­ci­ja bu­vo sil­pna: val­dan­tie­ji gy­rė­si tuo, ką ir taip pri­va­lė­jo pa­da­ry­ti. Ki­tos par­ti­jos ne­kal­bė­jo apie val­džios su­kel­tas pro­ble­mas – pra­sko­lin­tą ra­jo­no biu­dže­tą, ši­lu­mos ūkio at­ei­tį, at­lie­kų tvar­ky­mo pro­ble­mas, vie­šuo­sius pir­ki­mus, ko­rup­ci­ją, Bu­tų ūkį. Ne­ma­tė ir ne­sa­kė, kas yra blo­gai, ir ne­siū­lė, ką to­liau da­ry­ti. Ne­at­sa­kė į klau­si­mą, kam joms rei­ka­lin­ga val­džia.

Nė vie­na par­ti­ja ne­pa­siū­lė, kaip spręs­ti nau­jų dar­bo vie­tų kū­ri­mo klau­si­mą. Tai tu­ri bū­ti di­džiau­sias val­džios rū­pes­tis, ta­čiau šio­je sri­ty­je spren­di­mai ypač su­dė­tin­gi ir ne­pa­sie­kia­mi grei­tai.

Ko­kias ma­to­te opo­zi­ci­jos klai­das ir ko­dėl Uk­mer­gė­je nė­ra par­ti­jų kai­tos?

Ki­tos par­ti­jos ne­tu­ri rim­tų ly­de­rių, Uk­mer­gė­je nė­ra nuo­sek­lios opo­zi­ci­nės par­ti­jos. Kal­čiau­si čia yra kon­ser­va­to­riai, nes tik jie ga­lė­tų tap­ti aši­mi, ku­ri keis­tų ra­jo­no po­li­ti­nį gy­ve­ni­mą. Tu­ri bū­ti jų ko­man­da – ne­ga­li prie­ky­je ei­ti ly­de­ris, ku­ris ži­no, kad at­si­sa­kys ta­ry­bos na­rio man­da­to. Kai­mo žmo­nės, pa­de­dant baž­ny­čiai, vi­sur ren­ka kon­ser­va­to­rius. Tik ne Uk­mer­gė­je...

Rin­ki­muo­se bu­vo ir daug at­si­tik­ti­nių da­ly­kų.

Kuo, jū­sų ma­ny­mu, iš­si­sky­rė šie rin­ki­mai?

La­bai pras­tu da­ly­ku – pa­pir­ki­nė­ji­mu. Jį ne­tie­sio­giai pra­dė­jo „vals­tie­čiai“, su są­skai­tom už ši­lu­mą iš­pla­ti­nę rin­ki­mi­nę agi­ta­ci­ją. Ši po­li­ti­nė agi­ta­ci­ja bu­vo vyk­do­ma už var­to­to­jų pi­ni­gus. Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos var­du pla­tin­da­mi už­sa­ko­muo­sius straips­nius už mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gus, ne­tie­sio­giai vyk­dė rin­ki­mi­nę agi­ta­ci­ją. Pri­dė­ki­me ki­tus re­sur­sus, nau­do­tus rin­ki­muo­se, – tai, dėl ko Va­ka­rai kal­ti­na Ru­si­ją. Uk­mer­gė­je rin­ki­mai vy­ko pa­gal Ru­si­jos rin­ki­mų mo­de­lį. Tai ne­bu­vo ne­pri­klau­so­mi, lais­vi ir de­mok­ra­tiš­ki rin­ki­mai.

To­liau – ver­sli­nin­kų bal­sų pir­ki­mai. Ži­nau, kad vien iš­anks­ti­nio bal­sa­vi­mo me­tu bu­vo nu­pirk­ta 300 bal­sų. Tam bu­vo pa­sam­dy­tas žmo­gus, ku­ris ir per pra­ėju­sius rin­ki­mus vie­nam ta­ry­bos na­riui pa­dė­jo pirk­ti bal­sus. Po­li­ci­ja pas jį at­li­ko kra­tą ir ra­do dar 42 iš­anks­ti­nia­me bal­sa­vi­me rin­kė­jui grąži­na­mas šak­ne­les.  Už pa­na­šius pa­žei­di­mus nu­ma­ty­ta la­bai men­ka baus­mė. Iki to, kam kon­kre­čiai bu­vo per­ka­mi bal­sai, po­li­ci­ja, ma­nau, ne­pri­eis. Tie ver­sli­nin­kai pa­ki­šo par­ti­ją. Ir jie sė­dės ta­ry­bo­je. Man ypač bai­su, kad per­kant bal­sus bu­vo nu­si­tai­ky­ta į jau­nus žmo­nes, pir­mą kar­tą da­ly­vau­jan­čius rin­ki­muo­se, nu­si­tai­ky­ta į jų su­pra­ti­mą apie vals­ty­bės pa­ma­tą.

Agi­ta­vo­te žmo­nes vi­sai nei­ti į rin­ki­mus?

Skep­tiš­kai žiū­riu į rin­ki­mus, nes dau­ge­lis juos su­pran­ta kaip ge­ros val­džios, ge­ro po­no iš­si­rin­ki­mą. Iš tie­sų ren­ka­me at­sto­vus, per ku­riuos ga­li­me val­dy­ti vals­ty­bę.  Bet da­ly­vau­ti Vals­ty­bės val­dy­me, sa­vi­val­dos rei­ka­lų spren­di­me ga­li  kiek­vie­nas as­me­niš­kai ir tie­sio­giai. Nė­jau ir ne­bal­sa­vau, nes yra nu­ma­ty­ta ir ki­ta vals­ty­bės val­dy­mo for­ma: skun­dai, pra­šy­mai, pe­ti­ci­jos, val­džios kon­tro­lė. Aš ja ir nau­do­siuo­si.

Va­do­va­vot Na­cio­na­li­nei du­jų, elek­tros ir ši­lu­mos var­to­to­jų gy­ni­mo ly­gai, ku­ri, jū­sų ma­ny­mu, var­to­to­jų lū­kes­čių ne­pa­ten­ki­no, tad bu­vo už­da­ry­ta. Ar ke­ti­na­te kur­ti ki­tą vi­suo­me­ni­nę or­ga­ni­za­ci­ją?

Na­cio­na­li­nė du­jų, elek­tros ir ši­lu­mos var­to­to­jų gy­ni­mo ly­ga – ,,kū­ri­nys“, ku­ris yra ir bus tai, ką aš esu ge­riau­sio pa­da­ręs per sa­vo gy­ve­ni­mą. Am­žius ir jė­gos ne­be­leis su­kur­ti ką nors pa­na­šaus.

Pla­nų kur­ti vi­suo­me­ni­nę or­ga­ni­za­ci­ją Uk­mer­gė­je tu­riu, bet tik­rai – ne po­li­ti­nę. No­rė­čiau dirb­ti su jau­nai­siais ma­te­ma­ti­kų ta­len­tais. Galbūt juos ruoš­ti ma­te­ma­ti­kų olim­pia­doms, bet tai tu­rė­tų bū­ti ne vien ma­no no­ras, bet ir ra­jo­no ma­te­ma­ti­kų ben­druo­me­nės in­te­re­sas.

Tu­riu la­bai svar­bias vi­suo­me­ni­nes pa­rei­gas Vil­niaus pe­da­go­gi­nia­me uni­ver­si­te­te ir no­rė­čiau tam skir­ti dau­giau dė­me­sio. Esu Ne­pri­klau­so­mų moks­li­nių eks­per­tų aso­cia­ci­jos na­rys ir jos va­do­vy­bė pra­šo įsi­jung­ti į jos veik­lą. Be veik­los tik­rai ne­lik­siu. Sa­vęs ne­va­di­nu po­li­ti­ku – juk ne­su ren­ka­mas, ne­tu­riu po­li­ti­nio pa­si­ti­kė­ji­mo dar­buo­to­jo sta­tu­so, ne­da­ly­vau­ju po­li­ti­nių par­ti­jų veik­lo­je.

Dėl rin­kė­jų bal­sų pir­ki­mo jūs krei­pė­tės net į ša­lies pre­zi­den­tę. Ko sie­kia­te?

Nors ba­na­liai skam­ba, no­riu, kad Uk­mer­gė­je bū­tų ge­riau ir kad bū­tų dau­giau tei­sin­gu­mo. Galbūt net pats to ne­su­vok­da­mas no­riu ge­rais dar­bais iš­pirk­ti sa­vo klai­das, pa­da­ry­tas anks­čiau. Toks ma­no gy­ve­ni­mo bū­das. To­kia vi­są gy­ve­ni­mą bu­vo ir ma­no ma­ma. Ne­ga­liu pra­ei­ti, jei ma­tau ne­tei­sy­bę, skriau­dą, niek­šy­bę. Įtrau­kė tas ver­pe­tas į tam tik­rus Uk­mer­gės rei­ka­lus ir ki­taip jau ne­bus. Nors tu­riu šei­mą, anū­kų, gau­nu ne­ma­žą Vals­ty­bės ren­tą ir ga­lė­čiau gy­ven­ti ra­miai, nie­ko dau­giau ne­ma­ty­da­mas. Kol kas taip gy­ven­ti ne­pa­vyks­ta.

O kaip gi gan­dai apie jū­sų tu­ri­mas UAB „Mies­to ener­gi­ja“ ak­ci­jas?

„Mies­to ener­gi­jos“ ak­ci­jų ne­tu­riu ir nie­ka­da ne­tu­rė­jau. Tu­riu pen­kias UAB „Uk­mer­gės ši­lu­ma“ ak­ci­jas, 2002 m. nu­pirk­tas už 50 li­tų iš nau­jo ra­jo­no ta­ry­bos na­rio Vy­do Pa­knio. Jis jas par­da­vė, nes no­rė­jo man su­teik­ti ga­li­my­bę efek­ty­viau kon­tro­liuo­ti rei­ka­lus, su­si­ju­sius su ši­lu­mos ūkio nu­oma, – ak­ci­nin­kas tu­ri tei­sę į in­for­ma­ci­ją bei gin­čus dėl įmo­nės val­dy­mo or­ga­nų spren­di­mo. Aš jam dė­kin­gas, nes tai jau pa­si­tei­si­no, o ne­to­li­mo­je at­ei­ty­je ke­lios ak­ci­jos (iš vi­so jų yra apie 700 000) ga­li su­vai­din­ti ne­ma­žą vaid­me­nį to­li­mes­nia­me ši­lu­mos ūkio klau­si­mo spren­di­me.

Kaip ma­no­te, ko­dėl jū­sų vie­ši pa­reiš­ki­mai su­ke­lia žmo­nėms tiek daug prieš­ta­rin­gų min­čių?

Vi­suo­met iš­sa­kiau po­zi­ci­ją dėl pro­ble­mų, ne­tu­rin­čių vie­na­reikš­miš­kų spren­di­mų. Kai kon­flik­te už­imi vie­ną iš ke­lių ga­li­mų po­zi­ci­jų, ki­taip mąs­tan­tie­ji pra­de­da ta­ve ,,do­ro­ti“.

Uk­mer­gė­je apie ma­ne su­kur­ta daug mi­tų. Opo­nen­tams da­bar tik rei­kia jais lai­ku pa­si­nau­do­ti, o po to vi­si jau dis­ku­tuo­ja apie mi­tą, bet ne apie klau­si­mo es­mę.

Kal­ti­ni­mai ma­ne ne­re­tai džiu­gi­na, nes su­pran­ti, kad ar­gu­men­tų dėl rei­ka­lo es­mės ki­ta pu­sė tie­siog ne­tu­ri.

Daž­nai tai reiš­kia, kad tiems, ku­riems ,,už­li­pai ant uo­de­gos“, la­bai skau­da.

Jei­gu ma­no nuo­mo­nės su­kels daug prieš­ta­rin­gų min­čių, tik džiaug­siuo­si. Ne­no­rė­ki­me ma­ty­ti tik ,,juo­dai bal­tą te­le­vi­zo­rių“ – tai jau pra­ei­tis. Bent aš tuo ti­kiu.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Aistra

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų