LRT radijo laidoje „Už Vilniaus“, kurioje pasakojama apie mažesnius Lietuvos regionus, pristatyta Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvo direktorė Angelė Andrikonienė. Ji papasakojo apie kooperatyvo siekius išsaugoti kaimo parduotuves, apie tai, kad kaimo parduotuvės šiandien tampa kasdiene žmonių susibūrimo vieta. Laidoje neapsieita ir be jautrių asmeninių išgyvenimų…
„Aš norėjau viename kaime uždaryti parduotuvę. Paskambino man viena močiutė ir sako – vaikeli, ką tu darai? Kurgi aš savo skarelę pravėdinsiu? Dabar žmonės į parduotuvę ateina susitikti su kaimynu. Plius, tos pačios pardavėjos – jos gi iš to paties kaimo ir jas visi pažįsta. Ir žino, kad jeigu Jolita pažadėjo atvežti kokią prekę, tai Jolita atveš. Yra juk ir mažos parduotuvėlės, kurios įmonei nepelningos, bet mes laikome jas būtent dėl tų kaimo gyventojų“, – laidos anonse pristatoma 71-ų metų A. Andrikonienė, daugiau kaip 20 metų vadovaujanti Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvui, kuris rajone valdo 34 parduotuves, „Ukmergės duoną“ ir restoraną „Vilkmergė“.
Laidos vedėjui Edvardui Kubiliui A. Andrikonienė atskleidė įdomius kooperatyvo darbo užkulisius, stebino žurnalistą tuo, kad visos kooperatyvo parduotuvės, taip pat ir kaimo, yra modernios ir šiuolaikiškos, o šiuolaikinės technologijos leidžia nuotoliu stebėti darbą kiekvienoje iš jų.
Direktorė atskleidė, kad visų 34 parduotuvių skelbimų lentose pakabinta informacija su jos telefonu numeriu, raginant skambinti tiesiogiai, iškilus kokioms nors problemoms. Ir žmonės skambina. Pavyzdžiui, pasiskundžia, kad pardavėja neblaiviam asmeniui nepardavė svaigalų. Tokiam reikia paaiškinti, kad yra nustatyta tvarka, o pardavėja yra visiškai teisi. Tiesa, dažnai nurodytu telefonu pirkėjai skambina ne pasiskųsti, o padėkoti už šiltą aptarnavimą, duotus gerus patarimus.
Direktorė laidoje pasakojo ir apie 150 prekybininkų kolektyvą, o su dirbančiais „Ukmergės duonoje“ – net 200. Žino visų darbuotojų vardus, kaipgi gali būti kitaip?
Yra kaimų, kur pardavėjomis dirba kelios kartos. Pavyzdžiui, Šešuolių parduotuvėje dirba mama ir dvi dukros.
Vasaros metu stengiasi priimti užsidirbti norinčius moksleivius, visada laukia praktikantų ir džiaugiasi sėkmės istorijomis, kai pradėję nuo paprastų darbų žmonės toliau tęsia studijas ir grįžta į kooperatyvą kaip specialistai.
Laidos vedėjas domėjosi, ar ne per daug parduotuvių Ukmergėje: „Kaip jūs visi čia sutelpate tokiame mažame mieste. Vien Ukmergėje be didžiųjų tinklų yra 10 jūsų parduotuvių? A. Andrikonienė tikino, kad tikrai ne per daug. Juolab, kad jų tinklas turi išskirtinumų – jį mėgsta vyresni ukmergiškiai, nes čia nėra savitarnos kasų – pirkėjus aptarnauja pardavėjos. Senjorams tai yra labai svarbu. Kai kurie sako būtent dėl savitarnos kasų vengiantys didelių prekybos centrų.
Ukmergiškė laidoje taip pat pasakojo, kad kooperatyvo parduotuvėse rengiama daug akcijų, kurias patys reklamuoja socialiniuose tinkluose. Kelis tūkstančius sekėjų turi ir kooperatyvo, ir pačios direktorės paskyros. „Esam labai lankstūs savo pirkėjams ir nenorim, kad žmogus, pavyzdžiui, iš Žemaitkiemio važiuotų apsipirkti į Ukmergę“, – kalbėjo ji.
Pasakodama apie kaimų parduotuves pažymėjo, kad jos išlieka ne tik siekiant pelno. Kai kurios mažos parduotuvėlės yra ir net nuostolingos, bet išlaikomos, nes tai labai svarbu vietos žmonėms.
Ypač ryškiai kooperatyvo bendruomeniškumo pozicija išryškėjo per „kovido“ pandemiją. Būtent tada šias parduotuves atrado ne tik kaimo, bet ir miesto žmonės, nes jos neužsidarė ir net gabeno gyventojams maistą į namus.
O šiandien vartotojų kooperatyvas tampa partneriu ir rėmėju visuose kaimo bendruomenių renginiuose ir yra svarbi šių bendruomenių dalis. Pirkėjai tai vertina. Vyresniems žmonėms užsukti į parduotuvę neretai reiškia pabendravimą, kurio šiandien taip trūksta. Būtent tai skatina kooperatyvą išlaikyti mažas parduotuves kaime.
Džiaugėsi, kad tinkle pardavimai ne mažėja, bet auga, nes viską, ko reikia, galima nusipirkti vietoje, o ne važiuoti į miestą. Kooperatyvas į kaimus atvežė net kavos aparatus, o kava pas juos daug pigesnė nei, pavyzdžiui, degalinėse.
A. Andrikonienė pasidžiaugė ir labai svarbiu dalyku, kurį pavyko įgyvendinti kartu su policija, siekiant apsaugoti žmones nuo sukčių – kiekvieno kasos aparato čekio kitoje pusėje skelbiama informacija, kaip apsisaugoti nuo sukčių. Tai labai reikalinga šviečiant bendruomenę. Už šią iniciatyvą buvo pagirti net Vidaus reikalų ministerijoje.
Žurnalistas E. Kubilius savo laidos herojės klausė ir apie tai, ar kaime mažėja vartojančiųjų svaigalus – anksčiau tai buvo labai opi problema. Direktorė patikino, kad mažėja, tačiau tokių žmonių, deja, yra. Taip pat atskleidė, kad alkoholio pardavimai sudaro ketvirtadalį jų apyvartos. Konstatavo teigiamą pokytį – pigaus alaus pardavimų kritimą.
A. Andrikonienė laidoje taip pat pasakojo, kokios nugyventos parduotuvės buvo prieš 20 metų, kai ji atėjo vadovauti tinklui, ir kaip šiuolaikiškai jos buvo suremontuotos. Neslepia, kad daugelį tokie šiuolaikiški dalykai, kaip kondicionieriai, dar ir šiandien stebina.
Direktorė prisimena labai sunkius kooperatyvui laikus, kai per pusę metų teko grąžinti pusės milijono kreditą. Už tai, kad padėjo išgyventi sunkmetį, kai net tekdavo eiti nemokamų atostogų, dėkojo administracijos darbuotojams.
Laidos pabaigoje direktorė džiaugėsi savo darbuotojais, kuriais visada gali pasitikėti ir kurie vertina ir pasitiki ja.
Žurnalistas teiravosi ir apie pačios Angelės atėjimą į prekybą. Ką ji papasakojo ir kokie yra ateities planai galima išgirsti 41 min. trukmės laidos įraše lrt.lt radiotekoje.
Edvardas Kubilius ir jo laidos herojė Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvo vadovė Angelė Andrikonienė.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
