Po to, kai „Ukmergės žiniose“ buvo išspausdintas straipsnis „Žvalgomasi vietų biokatilinėms“, savo nuomonę šiuo klausimu išsakė ne vienas ukmergiškis. Užupio gyventojai buvo sunerimę, kad į jų norus ar nenorus mūsų rajone niekas neatsižvelgia – biokuro katilinei išskirtas sklypas nederinus su gyventojais.
Vilma NEMUNAITIENĖ
Gedimino Nemunaičio nuotr. Užupio gyventojams neramu dėl galimos kaimynystės.
Straipsnyje rašoma: „Šią vasarą Vilniuje registruotai įmonei UAB ,,Ukmergės katilinė“ neseniai buvo išskirtas žemės sklypas Užupyje.
Šalia Vaikų globos namų suformuotas sklypas jau užregistruotas Registrų centre. Jam suteiktas adresas Vilniaus 89f. UAB „Ukmergės šiluma“ direktorius Raimondas Ragauskas patikino, kad ši įmonė pateikė prašymą parengti prisijungimo prie „Ukmergės šilumos“ trasų technines sąlygas“.
Tačiau tuomet kalbinti rajono savivaldybės administracijos direktorius Juozas Varžgalys ir vicemeras Regimantas Baravykas kategoriškai paneigė ketinimus Vilniaus gatvėje statyti biokuro katilinę. Pasak jų, jei tokie planai bus, jie bus tikrai aptarti su gyventojais, o ne vykdomi slapta.
Po kelių savaičių vėl pakalbintas ta pačia tema rajono savivaldybės vicemeras Regimantas Baravykas dievagojosi apie konkrečius ketinimus statyti katilinę nieko nežinantis, o kad techninės sąlygos kažkam išduotos – dar nieko nereiškia.
Vicemeras tvirtino, kad jei katilinė bus numatyta statyti, bus atliekamas aplinkos poveikio tyrimas ir įstatymu nustatyta tvarka tariamasi su gyventojais.
Vieta netinkama
Opozicinės rajono taryboje – Socialdemokratų partijos Ukmergės skyriaus pirmininkas, o taip pat ir Ūkio komiteto narys Kazys Grybauskas tikino, kad apie jokį konkretų planą dėl biokatilinės rajono tarybos nariai informacijos neturi. Tai, kad strateginiai klausimai sprendžiami slaptai, nei informuojant gyventojų, nei tarybos narių, yra nenormalu.
K. Grybausko įsitikinimu, vieta katilinei prie vaikų globos namų yra visiškai netinkama dėl vyraujančių vėjų. Pastačius biokatilinę, dūmai sklistų link labiausiai gyvenamų Užupio vietų – Miškų, Jaunimo gatvių, Krekšlių rajono. Politiko įsitikinimu, tinkamesnė vieta būtų gelžbetonio gamyklos teritorija, tuomet vyraujantys vėjai dūmus neštų link miško.
Biokatilinių projektais užsienio valstybėse domėjęsis K. Grybauskas tikino: „Europos valstybėse tokios katilinės statomos atokiau nuo miestų, miškų pašonėse, kad kenksmingos dalelės kristų ne ant gyvenamųjų kvartalų. Alternatyvus kuras reikalingas, bet tokios kaimynystės Pivonijos mikrorajonui tikrai nelinkėčiau. Bendruomenė į šios problemos sprendimą turėtų įsijungti.“
Pasiūlymą atmeta
Redakcijoje sulaukėme ir nuomonės kiek kitokiu kampu. Straipsnyje „Žvalgomasi vietų biokatilinėms“ buvo minėta: „Pasak R. Ragausko, „Ukmergės katilinė“ kol kas vienintelis nepriklausomas šilumos gamintojas, kuris kreipėsi dėl minėtų sąlygų parengimo“. Pasirodo ir tai yra netiesa. „Ukmergės katilinė“ nėra vienintelis nepriklausomas šilumos gamintojas, kuris kreipėsi dėl techninių sąlygų parengimo prisijungti prie „Ukmergės šilumos“ trasų. Tokį prašymą rajono šilumos tiekėjams yra pateikusi ir nepriklausoma šilumos gamintoja UAB „Pramonės energija“. Tačiau jų prašymas atmestas.
„Pramonės energija“ eksploatuoja katilinę ir šiluma aprūpina gamyklą „Umega“, geriau žinomą „Vienybės“ pavadinimu.
5 megavatų katilinė šilumą gamyklai tiekia jau ne vienerius metus. Tačiau katilinės pajėgumai yra penkis kartus didesni ir dalį šilumos ji galėtų parduoti. Norėtų trasomis prisijungti prie miesto centre esančios RK2 katilinės. Iki jos atstumas – daugiau nei kilometras.
Tačiau, pasak tai pačiai „E Energija“ grupei priklausančios UAB „Miesto energija“ direktoriaus Artūro Stravinsko, jo kolegų pasiūlymas atmetamas.
A. Stravinskas įsitikinęs, kad „Pramonės energija“ – netinkamas partneris dėl šiuo metu vykstančių teisminių procesų – šį įmonė priklauso tai pačiai įmonių grupei, kuriai buvo išnuomotas, o prieš dvejus metus atsiimtas Ukmergės šilumos ūkis. Apie šią situaciją „Pramonės energija“ informavo Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją.
Kreipėsi į ministeriją
Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Kęstutis Grinius dėl susiklosčiusios situacijos kreipėsi į Aplinkos apsaugos ministeriją. Jis reikalauja, kad būtų nedelsiant viešai paskelbta apie tokius ketinimus, derinti juos su gyventojais bei atlikti statybos poveikio aplinkai vertinimą.
Panašu, kad žinia apie apgaulingus valdžios ketinimus turėtų susirūpinti ir aktyvūs ukmergiškiai, kurių pašonėje ketinama statyti biokuro katilinę.