Socialinius būstus jų nuomininkai Ukmergėje gali įsigyti už simbolinę kainą – kelis tūkstančius litų. Tiek vertintojai įkainojo senamiestyje ir Vilniaus gatvėje esančius butus.
Ligita JUODVALKIENĖ
Gedimino Nemunaičio nuotr. Savivaldybės butai senamiestyje itin pigūs.
Į rajono savivaldybę kreipėsi keletas ukmergiškių, prašydami privatizuoti savivaldybei priklausančius būstus. Reaguojant į juos, parengtas projektas, kuriame numatoma prašymus pantenkinti. Ketvirtadienį šis klausimas bus pateiktas svarstyti tarybos posėdyje.
Pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą privatizuoti galima tik ne mažiau kaip 60 procentų nusidėvėjusį būstą. Tokią teisę turi trejus metus jame išgyvenę asmenys.
Pigūs dėl nusidėvėjimo
Siūloma leisti privatizuoti savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas – trijų kambarių butą, esantį Gedimino gatvėje 5-9. Bendrasis gyvenamasis jo plotas – 52 kvadratiniai metrai ir priskirtas apie 22 kvadratinių metrų ploto rūsys. Viskas būtų gerai, jei akių nebadytų keistai menka turto kaina. Savivaldybė jį parduoda už 14 tūkstančių 800 litų.
Kitas butas įvertintas dar mažiau. Gedimino gatvėje 6-1A esantis 31,62 kvadratinio metro ploto butas kainuotų 7200 litų.
Rekordiškai maža Vilniaus gatvėje 56-2 esančio butuko kaina. Už beveik 30 kvadratinių metrų bendro gyvenamojo ploto su 34 kvadratinių metrų ploto rūsiu butą savivaldybė paprašė 1962 litų. Sprendimo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „šis būstas yra su daliniais patogumais – šildomas krosnimis, nėra vandentiekio ir nuotekų šalinimo, nėra tualeto bei vonios ar dušo patalpos“.
Visi nuomininkai gyvenamąją vietą šiuose butuose deklaruoja ne vieną dešimtmetį. Nustatyta, jog būstai yra nusidėvėję daugiau kaip 60 procentų.
Kainą nustatė vertintojai
Nuomonę apie realias mieste bei senamiestyje esančių butų kainas galima susidaryti pavarčius reklaminio laikraščio „Ukmergė“ puslapius. Už 53 kvadratinių metrų ploto remonto reikalaujantį butą miesto centre jo pardavėjai prašo 30 tūkstančių litų. Kitas dviejų kambarių butas su daliniais patogumais senamiestyje parduodamas už 50 tūkstančių litų.
Tačiau, pasak Savivaldybės ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto Kęstučio Lukoševičiaus, privatizuojamų butų kainos nenuskaitytos nuo lubų – tiek juos įvertino nekilnojamojo turto vertintojai.
Visų šių nekilnojamojo turto objektų pastatymo data nurodyta iki 1940 metų. Paprastai savivaldybė, neturėdama tikslių duomenų, naudoja tokią apibendrinančią datą. Nors, pasak pašnekovo, kai kurių namų „gimimo data“ siekia net 19 amžiaus pabaigą.
Vadovaujasi įstatymu
Nekilnojamąjį savivaldybės turtą įkainavo skelbtą konkursą laimėję vertintojai – UAB „Auditas ir konsultacijos“.
Šios bendrovės vadovė Aldona Kabokienė paaiškino, kad vertinimas atliekamas vadovaujantis Seimo patvirtintu Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu.
Taip pat yra parengta ir patvirtinta turto vertinimo metodika. „Šie norminiai dokumentai numato galimybę pasirinkti turto vertinimo metodus pagal konkrečius atvejus. Šiuo atveju buvo taikomas Lyginamosios vertės arba rinkos analogų metodas“, – sako ji.
Taikant šį metodą, atsižvelgiama į vertinamų nekilnojamojo turto objektų būklę, vietą, jų rinką Ukmergės mieste, remiantis jau įvykusiais sandoriais. Informaciją apie įvykusius sandorius vertintojai perka iš Registrų centro.
Vieno buto vertinimas savivaldybei kainavo per tūkstantį litų.
Grindžiama pasitikėjimu
K. Lukoševičius mano, kad abejonių, jog nekilnojamasis turtas gali būti įvertintas per mažomis sumomis, neturėtų kilti: „Negražu būtų nepasitikėti turto vertintojais, kurie turi visus dokumentus, liudijančius, kad šia veikla jiems leidžiama užsiimti.“
Ką savivaldybės turtą įsigijęs asmuo su juo darys – gyvens jame pats, dovanos giminaičiams ar parduos už kelis ar keliolika kartų didesnę kainą, tai jau jo reikalas. Savivaldybės jokios įtakos daryti negali, nes to nenumato įstatymai.
Paprieštaravo taryba
Pagal įstatymą savivaldybė turi teisę neprivatizuoti socialinio būsto, net jei išpildytos sąlygos – nuomininko gyvenimo trukmė jame ir būsto nusidėvėjimas. Tačiau, gavus gyventojų prašymus, šį klausimą sprendžia rajono taryba.
Prieš keletą metų tarybos nariai prieštaravo, kad būtų privatizuotas savivaldybei priklausantis būstas daugiabučiame name. 2 kambarių butas tąsyk buvo įvertintas 2,5 tūkstančio litų.
Praeitais metais nebuvo privatizuota nė vieno savivaldybei priklausančio gyvenamojo būsto. O užpernai parduoti trys daugiau kaip 60 procentų nusidėvėję butai.
Pirko prieš penkerius metus
Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme nurodoma už parduotus butus gautų lėšų paskirtis. Pinigai pervedami į savivaldybės biudžetą ir naudojami savivaldybės socialinio būsto fondo plėtrai.
Paskutinį kartą savivaldybė socialinius būstus įsigijo prieš penkerius metus. Tuomet nupirkti 7 butai. Paskelbus informaciją visuomenei apie ketinamus pirkti būstus, jie įsigyjami konkurso būdu. Dalį lėšų, skirtų socialinio fondo plėtrai, finansuoja valstybė.
K. Lukoševičius sako, jog jau ketvirti metai, kai valstybės lėšų šiam tikslui negaunama, o savivaldybė pati jų taip pat neturi. Šiuo metu Ukmergės rajono savivaldybės balanse yra per 400 socialinių būstų. Jų poreikis kur kas didesnis, nes laukiančiųjų socialinio būsto eilė perkopė 300 asmenų skaičių.