Sausio mėnesį minėta ne viena su garsiais mūsų kraštiečiais susijusi sukaktis. Ta proga Ukmergės kraštotyros muziejus pristato du unikalius eksponatus, įprasminančius disidento monsinjoro Alfonso Svarinsko ir grafiko, dailėtyrininko Paulius Galaunės asmenybes.
Dailininkas grafikas, muziejininkas P. Galaunė gimė 1890 m. sausio 25 d. netoli Ukmergės esančiame Pageležių kaime. Taigi neseniai minėtos 135-osios jo gimimo metinės.
Ukmergės kraštotyros muziejaus fonduose saugoma fotografija, kurioje užfiksuotos koplytstulpio, skirto P. Galaunės 100-ųjų gimimo metinių proga, pastatymas.
Skulptoriaus Rimanto Zinkevičius paminklas-koplytstulpis buvo pastatytas 1990 m. sausio 27 d. Pageležiuose, prie kelio Jonava–Ukmergė, kur gimė ir augo P. Galaunė.
P. Galaunė 1900–1902 m. mokėsi Veprių liaudies mokykloje, vėliau išvyko į Peterburgą, studijavo Psichoneurologinio instituto Humanitarinių mokslų fakultete.
Grįžęs į Lietuvą 1918–1919 m. dėstė Vilniaus gimnazijoje, Kaune dirbo Valstybiniame muziejuje, buvo Lietuvių meno kūrėjų draugijos vienas įkūrėjų ir narys.
1923–1924 m. Luvro mokykloje Paryžiuje studijavo muziejininkystę. Grįžęs rūpinosi M. K. Čiurlionio galerijos įsteigimu, buvo šios galerijos vedėjas.
P. Galaunės pastangomis surinkta nemažai M. K. Čiurlionio paveikslų, išvežtų į užsienį arba priklausiusių privatiems asmenims Lietuvoje.
1925–1939 m. Vytauto Didžiojo universitete, 1940–1951 m. – Vilniaus universitete, 1945–1950 m. Vilniaus dailės institute P. Galaunė dėstė meno istoriją, tautodailę, muziejininkystę. Paskelbė 430 publicistinių, mokslinių straipsnių, išleido leidinius „Lietuvos kryžiai“, „Senoji tapyba“, „Vilniaus meno mokykla“, „Lietuvių liaudies menas“.
P. Galaunė mirė 1988 metais Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
Kitas Ukmergės kraštotyros muziejaus eksponatas yra susijęs su monsinjoro A. Svarinsko asmenybe. Tai – jo ranka rašytas laiškas miesto merui dėl iškilmių bažnyčioje Ukmergėje 1992 m. gegužės mėnesį.
A. Svarinskas gimė 1925 m. sausio 21 d. Kadrėnų kaime.
Šiemet minėta 100-oji jo gimimo sukaktis.
Monsinjoras mokėsi Vidiškių, Ukmergės ir Deltuvos pradžios mokyklose. Vėliau – Ukmergės A. Smetonos gimnazijoje ir Mokytojų seminarijoje. 1942 m. įstojo mokytis į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją.
Buvo aktyvus pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyvis, tikinčiųjų ir pilietinių teisių gynėjas. Ištikimai eidamas kunigo pareigas, jis ne kartą nukentėjo už pagalbą partizaniniam judėjimui, katalikiškos ir kitos sovietų uždraustos spaudos platinimą, darbą su jaunimu ir tikėjimo vilties skleidimą.
Už įsitraukimą į pogrindinę kovą bei aktyvią antisovietinę veiklą buvo suimtas ir ištremtas net tris kartus: 1946 m., 1958 m. ir 1983 metais.
1988 m. JAV prezidento Ronaldo Reigano tarpininkavimu buvo paleistas su sąlyga, kad jis išvyks iš Sovietų Sąjungos. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, grįžo į Tėvynę, vėl ėmė aktyviai dalyvauti visuomeniniame ir politiniame gyvenime.
Mirė 2014 m. liepos 17 d. Jo paties prašymu buvo palaidotas Dukstynos kapinėse, šalia čia perlaidotų Lietuvos partizanų.
