Lėlių teatrų festivalyje „Debesų avytė“ vyko ir konkursas „Molinuko teatras“. Festivalyje profesionalūs ir mėgėjų teatrai rodė spektaklius ir kvietė į edukacijas, o konkurso dalyviai buvo apdovanoti diplomais. Dvidešimt teatrų, iš jų trys profesionalūs, džiugino žiūrovus savo kūrybą.
Į Ukmergę atvyko teatrai iš visos Lietuvos – Rokiškio, Šiaulių, Kauno, Mažeikių, Utenos, Klaipėdos, Kėdainių, Anykščių, Varėnos, Šilutės, Kaišiadorių, Kupiškio, Marijampolės, Vilniaus, Panevėžio miestų bei rajonų. Teatralus ir žiūrovus pasveikino Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorė Ingas Pračkailė, atkreipdama dėmesį, kad lėlių teatras, tai „menas, kai negyvi daiktai prabyla apie gyviausius žmonių jausmus“.
Konkurso dalyvių spektaklius vertino Lietuvos nacionalinio kultūros centro sudaryta komisija. Komisijos pirmininkė – teatrų specialistė, teatro magistrė Irena Maciulevičienė. Nariai – Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) Mėgėjų meno skyriaus teatrų specialistė, režisierė, teatro magistrė, konkurso „Molinuko teatras“ koordinatorė Vita Vadoklytė, režisierius, Panevėžio lėlių vežimo teatro įkūrėjas, direktorius, meno vadovas Antanas Markuckis, režisierius, dailininkas-lėlininkas, taikomojo teatro magistras Rimantas Jacunskas ir Ukmergės kultūros centro režisierė Tamara Kvieskienė.
Konkurso „Molinuko teatras“ koordinatorė Vita Vadoklytė kalbėjo, jog buvo visokių minčių – kad Lietuvoje lėlių teatrų nebėra ir apžiūros nelabai reikia. „Reikia, apžiūroje dalyvauja arti dvidešimt teatrų“, – kalbėjo Vita Vadoklytė. Ji kvietė neįsitempti, galvojant apie konkursą, o vertinti jį kaip galimybę pasimokyti vieniems iš kitų ir džiaugtis švente. Mažiesiems žiūrovams linkėjo, kad pažiūrėję spektaklius, taptų geresni, jautresni, supratingesni.
Konkurse buvo išskirtos trys kategorijos. Dalyviai vertinti pagal Kultūros ministerijos nustatytus kriterijus.
Nuoširdžiausi scenoje vaikai
Vaikų ir jaunimo lėlių teatrų kategorijoje parodyti penki spektakliai. Pirmo laipsnio diplomais apdovanoti Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos teatras „Rygailio“ už spektaklį „Dungus griūva“ lietuvių liaudies pasakos motyvais, Utenos kultūros centro vaikų ir jaunimo lėlių teatras „Skruzdėlytė“ už spektaklį Jūratės Januškevičiūtės „Klouno batai“ bei Anykščių rajono Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos „Zuikio ilgaausio“ teatras už spektaklį Pauliaus Norvilos „Strykt pastrykt“.
Dar dviem kolektyvam skirti II laipsnio diplomai – Klaipėdos Sendvario progimnazijos lėlių teatro studijai „Šypsenėlė“ už spektaklį Edith Schreiber-Wicke ir Carola Holland „Varniukas, kuris buvo kitoks“ ir Akademijos kultūros centro Dotnuvos skyriaus lėlių teatro grupei „Pabarstukai“ už inscenizaciją „Šalnos dovanos“ lietuvių liaudies pasakos motyvais.
Pasak komisijos pirmininkės Irenos Maciulevičienės, vaikų spektaklius stebėti smagiausia, nes vaikai scenoje yra nuoširdžiausi ir jie perima lėlių teatro tradicijas. Atkreipė dėmesį, kad ne kas kitas, o patys kolektyvai puoselėja lėlių teatrą, o už kiekvieno kolektyvo visada yra vadovas.
Suaugusiųjų lėlių teatrai
Gausiausia kategorija – suaugusiųjų lėlių teatrų. Pirmo laipsnio diplomai skirti Marijampolės kultūros centro lėlių teatrui „Raktukas“ už Mildos Mažėtytės-Antanauskienės inscenizaciją „Bjaurusis ančiukas iš Odensės“ pagal Hanso Christiano Anderseno pasakas ir biografiją; Rokiškio kultūros centro Priemiesčio padalinio Bajoruose lėlių teatrui „ČIZ“ už spektaklį „Trijų pasakų mazgelis“, kurio inscenizacijos autorė ir režisierė Nijolė Čirūnienė; Utenos kultūros centro lėlių teatrui „Zuikis Puikis“ už Reginos Katinaitės-Lumpickienės inscenizaciją lėlių teatrui pagal Hanso Christiano Anderseno pasaką „Kiauliaganys“ ir Ukmergės Katino Murklio teatrui už spektaklį „Ypatingas berniukas Nukas“ pagal Audros Baranauskaitės knygą.
II laipsnio diplomai atiteko Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos lėlių teatrui „Padaužiukai“ už spektaklį „Drąsuolis peliukas“ pagal Eleonoros Matulaitės pjesę; Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešosios bibliotekos Gruzdžių Augustino Griciaus bibliotekos lėlių teatrui „Stebuklingas lagaminas“ už spektaklį „Velnias pirty“ pagal Kristinos Slančiauskaitės Gruzdžių krašte užrašytą pasaką; Šilutės kultūros centro Usėnų skyriaus Kiemo lėlių teatruiuž spektaklį „Apgautos laumės“ pagal lietuvių sakmes; Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro ikimokyklinio ugdymo įstaigų mokytojų kūrybinei grupei „Šarkos“ už Romualdos Poškienės ir Mykolo Simo Poškaus inscenizaciją „Kiaulės sakmė“ pagal Audriaus Balsio ir Romo Lileikio muzikinį kūrinį. Taip pat – Varėnos rajono Perlojos nepriklausomam šeimos teatrui „Alfa“ už spektaklį Alfonso Rameikos „Kelionė pas Todėl“.
III laipsnio diplomai įteikti Mažeikių rajono Židikų kultūros centro teatrui „Bebenčiukas“ už spektaklį „Raudonkepuraitė“ pagal brolių Grimų pasaką ir Kaišiadorių lopšelio-darželio „Spindulys“ Keliaujančiam teatriukui už spektaklį „Girelės miško pasakos“ pagal Olijardo Lukoševičiaus knygą.
Kartos kartu
Mišraus amžiaus kategorijoje varžėsi teatrai, kuriuose kartu vaidina suaugusieji ir vaikai. I laipsnio diplomas šioje kategorijoje skirtas Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos lėlių teatrui „Padaužiukai“ už Nijolės Indriūnaitės inscenizaciją pagal Hanso Christiano Anderseno pasaką „Coliukė“, o III laipsnio diplomas atiteko Kauno rajono Vilkijos kultūros centro lėlių teatrui „Žibinčius“ už spektaklį Danutės Čiurlionytės „Stebuklingoji lazdelė“.
Daugiausiai balų surinkusiems teatrams įteikti ne tik diplomai, bet ir LNKC įsteigti simboliniai prizai – skrynutės.
Komisijos narys Antanas Markuckis džiaugėsi atradimais festivalyje ir lėlininkų bendryste. „Lėlininkai, mano akimis, yra atskiras pasaulis – įdomūs, žaismingi, lėliški“, – sakė jis.
Rimantas Jacunskas, kaip lėlininkas, dėkojo visų spektaklių dailininkams ir scenografams. „Lėlių teatras turi savo dvasią, specifiką, kai negyva lėlė, tampa gyva. Žmogus jai įkvepia gyvybe savo kūryba, savo meile, savo fantazija. Tas stebuklas labai brangintinas“, – kalbėjo komisijos narys.
Tamara Kvieskienė linkėjo dalyviams savo spektakliais įkvėpti ir kitus žengti į sceną.
Lietuvos nacionalinio kultūros centro organizuojamas „Molinuko teatras“ yra seniausias lėlių teatrų festivalis Lietuvoje, kuris jau beveik 60 metų keliauja po Lietuvą. Šiais metais jis buvo jubiliejinis XXV-asis!
Patirties mainai
Tris spektaklius festivalyje „Debesų avytė“ parodė profesionalūs teatrai. Jie taip pat vedė edukacijas.
Stalo teatras pristatė Auksiniam scenos kryžiui nominuotą muzikinio vyksmo ir objektų spektaklį „Deivių archeologija“, įkvėptą etnologės, archeologės Marijos Gimbutienės idėjų. Spektaklyje, skambant sutartinėms, iš priešistorinių laikų išnyra senovės baltų deivės – Žemyna, Austėja, Laima, Veliona, Giltinė, Vėlijūtė.
Edukacijoje „Objektų teatras: paprastos priemonės – nepaprastas veiksmas“ Stalo teatro režisierė Saulė Degutynė dalijosi patirtimi, kaip scenoje prakalbinti įvairius buities daiktus.
Klounų teatro studija „Dulidu“ iš Klaipėdos pakvietė į cirko palapinę Pilies parke, kur parodė linksmą klounados spektaklį „Profesorius ir blusa“ pagal Hanso Christiano Anderseno pasaką. Istorijai papasakoti aktorius naudojo žongliravimo, balansavimo disciplinas, lėlių ir objektų teatrą. Šio teatro režisierius Liudas Vyšniauskas vedė edukaciją „Vaidybos džiaugsmas ir klounada“, įtraukusią dalyvius į scenos įgūdžius ugdančius pratimus.
Panevėžio lėlių vežimo teatras nudžiugino spektakliu „Raudonkepuraitė ir džiazas“. Tai režisieriaus Konstantino Grosmano netikėta ir žaisminga gerai žinomos pasakos interpretacija, suteikusi daug gerų emocijų. Simboliškai festivalį užbaigė šio teatro edukacija „Aktorius lėlininkas“, kurios metu žiūrovai susipažino su lėlių tipais ir jų valdymu.
Šventės šeimininkai – Katino murklio teatras su partneriu Ukmergės kultūros centru. Festivaliui ruoštis padėjo savanoriai, susirinkę iš įvairių Ukmergės mokyklų – Antano Smetonos gimnazijos, Senamiesčio ir „Šilo“ progimnazijų, Užupio ir Dukstynos pagrindinių mokyklų, Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos.
Festivalis „Debesų avytė“ Ukmergės kultūros centro tuometinės lėlių teatro režisierės Natalijos Kovarskienės iniciatyva buvo rengiamas nuo 1992 iki 2007 metų. 2024-aisiais festivalis po septyniolikos metų pertraukos atgimė naujam gyvenimui, jis jungia profesionalus ir mėgėjus, ir šiemet vyko antra kartą. Festivalio organizatorė Skaistė Vasiliauskaitė-Dančenkovienė džiaugėsi, kad visa keturias renginių dienas netrūko žiūrovų plojimų.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
