Šią savaitę dauguma rajono ūkininkų pradėjo didžiąją javapjūtę – į aruodus subyrėjo pirmasis rugių ir kviečių derlius. Supirkimo kainos kol kas lenkia pernykštes, tačiau ūkininkai prognozuoja, kad užpildyta pasaulinė rinka jas sureguliuos ne žemdirbių naudai.
Ligita JUODVALKIENĖ
Gedimino Nemunaičio nuotr. Į javų laukus vienas po kito išvažiuoja kombainai.
Rugius ir kviečius šią savaitę iš ūkininkų pradėjo pirkti ir AB „Jonavos grūdai“ Ukmergės grūdų sandėliai. Javapjūtė šią vasarą prasidėjo vangokai ir palyginti su ankstesniais metais vėluoja. Kol kas į grūdų sandėlius pristatyta apie 700 tonų javų. Pernai tokiu pat laiku į aruodus jau buvo suberta beveik 2000 tonų grūdų.
Sandėlių vedėjas Alfredas Čekanavičius sako, kad javapjūtės pradžioje kainos lenkia pernykštes. Pernai rugpjūčio pradžioje už toną IV klasės kviečių ūkininkai gavo 450 litų, o šiuo metu jų kaina siekia iki 600 litų. I klasės rugiai pernai tokiu pat laiku kainavo 440, o šiuo metu mokama po 570 litų už toną. Brangesni lyginamuoju laikotarpiu ir rapsai: pernai – 1180, šiais metais – 1460 litų už toną šios kultūros.
Tačiau ūkininkai, prisimindami pernykštį kainų šuolį, kuomet įsibėgėjus paruošų laikotarpiui jos gerokai pakilo, šiemet parduoti grūdų neskuba. Turintieji džiovyklas ir sandėlius ketina palaukti, kol supirkimo kainos nusistovės.
Prognozės nedžiugina
Šią savaitę kombainai išriedėjo ir į žemės ūkio bendrovei „Ekonauda“ priklausančius laukus. Apie 900 hektarų javų kasmet sėjanti bendrovė pusę ploto skiria ekologiškai auginamoms kultūroms.
Bendrovės vadovas Ramūnas Nanartavičius mano, kad nusistovėjusios šiųmetės grūdų kainos bus 20–25 procentais mažesnės negu pernykštės.
„Nors pernai javapjūtės pradžioje grūdų supirkimo kainos buvo mažesnės nei dabar, vėliau pradėjo sparčiai kilti. Pasaulyje derlius buvo prastas ir kaina šoktelėjo. Tačiau neturime iš ko rinktis – supirkimo kainas reguliuoja didžiosios valstybės“, – sako jis.
Anot jo, šiais metais tokio kainų šuolio į viršų nelaukiama, nes Rusija į rinką „išmetė“ apie dešimt milijonų tonų grūdų. O geras sojos derlius JAV numuš rapsų kainas ir Lietuvoje.
Bendrovės kombainai į laukus išvažiavo gera savaite vėliau nei pernai. Mat praeitais metais nusistovėjus sausrai, grūdai greičiau brendo ir džiūvo tiesiog varpose.
Žarstydamas pirmąsias šiųmečio derliaus saujas ūkininkas daro išvadas, kad grūdai šiemet bręsta vėliau ir yra kur kas drėgnesni.
Ši žiema žemdirbiams pažėrė ne itin malonių staigmenų. Bendrovės laukuose žiemą iššalo apie 300 hektarų žiemkenčių. „Visuomet labiausiai dėl žieminių rugių ir rapso nerimaudavom, nes jie lepiausi mūsų oro sąlygoms. Tačiau iššalo ir apie 200 hektarų kvietrugių, o jie tikrai ne tokie lepūs“, – pasakoja pašnekovas.
Linkę į eksperimentus ŽŪB „Ekonauda“ ūkininkai šiemet pavasarį per 100 hektarų apsėjo soja ir kalendra. Šias kultūras augina pirmus metus. Pasak R. Nanartavičiaus, ar bandymas pasiteisino, priklausys nuo supirkimo kainų.
Žiemkenčiai atrodo liūdnai
Vidiškių seniūnijoje ūkininkaujanti Levanora Danylienė sako, kad šie metai ūkininkų nelepina nei derliaus gausa, nei supirkimo kainomis. Grūdinėmis kultūromis ji apsėjo 330 hektarų.
„Labai vidutiniškas derlius. Po žiemos žieminių rugių pasėliai labai išretėję ir piktžolėti. Supirkimo kainų prognozės taip pat nieko gero nežada“, – sako ūkininkė.
Nors žiemkenčių laukai atrodo liūdniausiai, jų atsisakyti ir keisti tik vasarinėmis kultūromis ūkininkė nežada. „Rugiapjūtę paprastai pradedame nuo žiemkenčių. Vasarinių kultūrų derlių imsime tik rugpjūčio pabaigoje. Jei viską apsėtume vasarinių veislių javais, sunku būtų susitvarkyti – nebespėtume nukulti ir patirtume dar didesnių nuostolių“, – sako ji.
Kol kas L. Danylienės laukuose didelio drėgmės pertekliaus nesijaučia, tačiau ūkininkė į dangų jau žvalgosi neramiai.
