Nuo sausio įvestas reikalavimas visus gyventojų auginamus šunis, kates bei šeškus paženklinti specialiomis mikroschemomis. Tuomet gyvūnai turi būti užregistruoti valstybiniame gyvūnų registre.
Vadovaujantis naująja tvarka visi gyvūnai augintiniai, atvesti iki 2015 m. gruodžio 31 d., turi būti paženklinti ir įregistruoti iki 2017 m. balandžio 1 d., bet ne vėliau kaip iki perdavimo kitam savininkui. Gyvūnai augintiniai, atvesti 2016 m., turi būti paženklinti ir įregistruoti per 4 mėnesius nuo atvedimo, bet ne vėliau kaip prieš perduodant kitam savininkui.
Perduodant gyvūną kitam savininkui, jo perregistruoti nereikia, tačiau naujasis savininkas turi pateikti prašymą veterinarijos gydytojui dėl augintinio savininko pakeitimo.
Ukmergės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Algimantas Kalesnykas pastebi, jog prie naujovių kol kas nepuolama. „Sausį iš tikrųjų buvo susidomėjimas, žmonės teiravosi, tačiau vėliau aprimo“, – sako jis.
Pasakojo, jog paprastai šeimininkams prisireikia ženklinti savo augintinius, kai keičia gyvenamąją vietą, išvyksta arba gyvūną parduoda. „Tačiau įsakymas įpareigoja visus tai padaryti iki kitų metų balandžio. Nuo tada visi šunys, katinai ir šeškai turės būti sužymėti mikroschemomis ir suvesti į gyvūnų registrą. Ši apskaita reikalinga, jei gyvūnas pasiklydo ar buvo pavogtas“, – sakė A. Kalesnykas.
Anksčiau gyvūnų registracija buvo vykdoma seniūnijose, dabar – maisto ir veterinarijos tarnyboje.
Mikroschemomis gyvūnus ženklina licenciją turintys veterinarijos gydytojai, tuo užsiima veterinarijos gydyklos. Viena jų – UAB „Ukvaista“, kurios padaliniai įsikūrę Klaipėdos ir Vasario 16-osios gatvėse.
„Tai nėra jokia naujovė. Gyvūnus žmonės žymisi, dažniausiai – išvykstant į užsienį, – sako šios įmonės veterinarijos vaistinės vedėjas Albinas Dolmantas. – Įsigaliojus naujai tvarkai rekomenduojama ir visiems kitiems „sučipuoti“ savo augintinius. Didelio aktyvumo nėra, bet šeimininkai domisi.“
Ženklinimas – neskausminga veterinarinė procedūra, kurios metu šunims, katėms ir šeškams po oda tarp menčių įterpiama grūdo dydžio mikroschema. Ja gyvūnui suteikiamas individualus tapatybės nustatymo numeris. „Ukvaistoje“ ši paslauga kainuoja 15 eurų.
„Mikroschema – tai paprasta injekcija, o kartu įeina ir skiepas nuo pasiutligės. Kadangi tai – visam gyvenimui, tiek – gal ir nelabai brangu“, – svarsto A. Dolmantas.
Jokio šalutinio poveikio gyvūnui nėra: „Skiepas nuo pasiutligės priklauso su „čipavimu“. Jeigu gyvūnas nuo jos jau skiepytas – injekcija nepakenks. Tačiau jeigu buvo skiepytas ne taip seniai, žinoma, reikėtų palaukti. Pasikonsultuoti dėl to galima gydykloje.“
Vis dėlto klausimas, kaip ši sistema veiks, pašnekovo manymu, dar nėra iki galo išspręstas. „Ženklinti mikroschemomis svarbu turint veislinius gyvūnus, kitais atvejais. Tačiau kaimuose, kur močiutės augina kokius penkis ir daugiau šunų ir katinų, abejoju, ar suskubs... Galbūt iki kitų metų balandžio dar kažkas keisis“, – įsitikinęs pašnekovas.
Gyvūnų registravimo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritoriniuose padaliniuose paslauga teikiama nemokamai. Šiame registre kaupiami duomenys apie gyvūno šeimininką, gyvūno skiepų, kita informacija.
