Tapusi ES nare, Lietuva įsipareigojo turėti tinkamą vandens valymo ir tvarkymo infrastruktūrą, kad gyventojams būtų suteiktos galimybės naudotis įrenginiais. Tai reiškia, kad lauko tualetai turėjo išnykti nuo žemės paviršiaus, o žmonės naudotų vandentiekio vandenį.

Remiantis ES direktyvomis, gyvenvietėse, kuriose gyvena daugiau nei 2000 gyventojų, privalo veikti centralizuota vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistema. „Miestuose, didesniuose miesteliuose, kuriuose gyvena tiek žmonių, prie tinklų turi būti prisijungę 98 procentai“, – paaiškino UAB „Ukmergės vandenys“ direktoriaus pavaduotojas Stanislavas Gilvydis.

Ukmergėje šis skaičius, svarsto jis, galėtų būti apie 90 proc. Atrodytų, visai nemažai, tačiau pavaduotojas vardija ir problemas.

„Tinklai nutiesti, bet žmonės nesijungia. Daug tokių soduose: nutiesiam bendrijose, nes sodininkai pasirašė, kad reikia. O paskui paaiškėja, kad tada norėjo tik dėl mados ir dabar jungtis nebenori. Sako – kam ta kanalizacija, jeigu sode būnu tik vasarą, net namelio neturiu...“ – pasakojo jis.

Mieste, anot pavaduotojo, ir daugiau tokių vietų: „Krekšliuose tinklai pakloti jau kažin kada, o gal pusė gyventojų neprisijungusių... Jų naudojama vietinė kanalizacija sena, kiaura, ir viskas – visi nešvarumai – juk eina į gruntą. Ta pati problema Gedimino gatvės kvartale, kitur. Sodininkams į Jonuškus tinklus tiesėm, nes visi buvo pasirašę, o galiausiai prisijungė irgi tik pusė. Panašiai – su Statikais.“

Šitaip, teigia pašnekovas, ne tik prasilenkiama su aplinkos apsaugos reikalavimais, bet ir daroma didelė žala sveikatai. Deja, situacija nekontroliuojama: „Aplinkosaugininkai čia turėtų labiau sukrusti. Ne kartą juos kvietėmės, apie tai kalbėtasi, tačiau jiems reikia tyrimų, įrodymų, kad teršiama...“

Ne paslaptis ir tai, kad anaiptol ne visi gyventojai, tebesinaudojantys vietine kanalizacija, tinkamai tvarko susidarančias nuotekas. Iš tualetų duobių, buitinių nuotekų šulinių išsiurbtų ir į valymo įrenginius vežamų nuotekų kiekiai vandentvarkos specialistus stebina. Mat jie gerokai mažesni už tuos, kurie iš tikrųjų susidaro gyventojų valdose. Belieka tik spėlioti, kur panaudojami likę nešvarumai...

„O kai užsikemša dumblu, kviečiasi mus, kad nusiurbtume. Sutvarkom – ir žmonėms vėl metus ramu, tai kam jiems mokėti už centralizuotą kanalizaciją?“ – piktinosi S. Gilvydis.

Kaip vieną pavyzdingiausių minėjo Gėlių rajoną: „Čia visi gyventojai tvarkingai prisijungę, nes patys prisidėjo savo lėšomis, tiesiant tinklus. O daugiausia ten, kur sutvarkyta Europos Sąjungos pinigais ir visos galimybės sudarytos, ne visi nori...“

Tai – visų šalies savivaldybių problema. Įsipareigojimai neįvykdyti, tad ketinimai bausti Lietuvą – jau ne vien žodžiai.

„Viskas jau turėjo būti padaryta, visi gyventojai privalėjo prisijungti. Tačiau Aplinkos ministerija tik dabar nubudo... Savivaldybės turės grąžinti projektams įgyvendinti skirtus pinigus. Mes irgi esam įsipareigoję ministerijai. Prie mūsų dar nesikabina, bet kas žino, ko tikėtis“, – svarsto pašnekovas.

Jo teigimu, pagrindinė priežastis, kodėl nesijungiama, – finansai: „Vieni sako neturintys tam pinigų. Nemažai ukmergiškių, išvykusių į užsienį, stebisi, kodėl turėtų, jei čia negyvena. O seni žmonės nė neslepia, kad, pragyvenus šitaip daug metų, naujovių jiems ir nereikia. Jokio prievartos mechanizmo čia juk nėra, baudų negalim skirti.“

Šiuo metu rengiamos LR geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisos, kuriomis būtų galima tinkamai įgyvendinti Miesto nuotekų valymo direktyvą ir panaikinti Europos Komisijos pradėtą pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą. S. Gilvydis mano, kad sistema, kuri padės tai išspręsti, turėtų būti sukurta dar šiais metais. Greičiausiai bus numatytos baudos prie centralizuotos nuotekų sistemos neprisijungusiems gyventojams.