Mirusiųjų valią nustelbia žemiškos problemos

Per Vėlines kapinės nušvis nuo žvakelių. Gedimino Nemunaičio nuotr. Per Vėlines kapinės nušvis nuo žvakelių. Gedimino Nemunaičio nuotr.

Netiesa, kad Vėlinės – tai rudens gūduma, lapkričio tamsa. Etnologų teigimu, tai – šviesus ir šiltas metas, kai susitinkame su iškeliavusiais savo artimaisiais. Jį dar labiau sušildo žvakių liepsna, o jų, ruošdamiesi Vėlinėms, tautiečiai nuperka milijonus.

Pasak miesto seniūnijos kapinių prižiūrėtojo Jono Motiejūno, kapines artėjant Vėlinėms tvarkė už pašalpas dirbantys žmonės.

„Visą mėnesį kiekvieną dieną dirbom, tvarkėm. Tvarkėm visas – Vaižganto, Dukstynos, Pašilės, karių, žydų, sentikių kapines, grėbėm, vežėm lapus“, – pasakojo jis.

Parūpinta smėlio, kad kapus prižiūrintys lankytojai galėtų jo pasiimti. „Smėlio į Dukstynos, Vaižganto ir Pašilės kapines privežėm, kad žmonės pasisemtų porą trejetą kibirėlių, betgi kiti karučiais vežasi... Žmonėms neuždrausi, bet juk nelabai gražu“, – stebisi pašnekovas.

Anot jo, pavyzdžiui, paminklininkai baigę darbus smėlio „nušvilpia“. Su jais tikrai tenka pasibarti. Jiems tiesiai sakau – vežkitės iš kur norit, o čia žmonėms palikit.

Tiesa, neslepia J. Motiejūnas, žmonių priekaištų ir jis pats sulaukia: „Dėl spyglių, lapų – kad jų labai daug, lankytojai pyksta. Siūlom – taigi pjaukitės medžius, duosim leidimą, tačiau kai reikia už savo pinigus – nenori.“

Vagia nuo kapų

Dvyliktus metus kapinių prižiūrėtoju dirbantis vyras sako, kad jam negražu, kai mirusiųjų kapus puošiantys artimieji persistengia. „Visuose kampuose pristato gėlių, begales žvakučių, iš jų širdis padaro... Tiek tikrai nereikia. Juk sakoma, kad dviejų žvakių visiškai užtenka“, – svarsto jis.

Apgailestauja, kad ir ilgapirščių vis atsiranda. „Ateina žmonės pabėdoti, pasiguosti, kad gėlės nuo kapo dingsta... O tie, kurie pavogė, jas parduoda ar net nusineša ant savo artimųjų kapų“.

Prižiūri Dievulis

Kokios amžinojo poilsio vietų mados, gerai žino paminklų gamintojai. Alvydo Minderio individualios įmonės vadybininkė Danguolė Sakalaitė pastebi, kad žmonių skoniai skiriasi. „Yra ir subtiliai atrodančių kapaviečių, ir perkrautų – visko yra, kaip ir gyvenime. Kai kurie nori savo skausmą išreikšti daiktais – vazų pristato, gėlynų pridaro... Reikia labai pagalvoti, pasitarti“, – mano ji.

„Mūsų paslaugas klientai užsisako turėdami savo vidines nuostatas arba vykdydami mirusiųjų valią – ko jie pageidavo, išeidami anapus. Vieniems gal reikia kaip nors išsiskirti, kitiems – kad tik, gink Dieve, koks nors didelis akmuo ant kapo po jų mirties nebūtų užverstas“, – pasakojo įmonės darbuotoja.

Kapaviečių tvarkymo madas diktuoja ir finansinės galimybės, ir kitos sąlygos: „Žmonės emigruoja. Labai daug – negrįžtamai. Nebėra kam prižiūrėti kapų, todėl į madą atėjo kapaviečių dengimas granitu. Tai – ir praktiška, ir amžina, ir tuomet Dievulis prižiūri kapelius...“

Ir ginčijasi, ir verkia

Paminklams pageidaujama ne tik juodos, bet ir šviesių spalvų, klientai pamėgo vadinamąją ryto aušros spalvą. „Visada siūlau neprimarginti, kad kapavietėje būtų ne daugiau kaip dvi spalvos, – pataria pašnekovė. – Būna – ateina būrys mirusiojo giminaičių ir visi pradeda tarpusavy ginčytis, niekaip nesutaria, ką užsakyti. Tenka ne tik išklausyti pageidavimų, bet ir pasiūlyti, kas tiktų, būtų geriau.“

D. Sakalaitė pastebi, kad žmonės labai vieniši, todėl nori pasikalbėti, graudinasi: „Našliai retai ateina, daug dažniau – vyrus palaidojusios našlės. Vyrai iš šio pasaulio išeina anksčiau, kritinis jų amžius – 48–60 metų. Jie ir gyvena ne taip sveikai – išgeria, parūko, maisto nepažiūri, nepailsi, tai ir širdys jiems sustoja, ir kitos ligos... O sunkiausia bendrauti su tais, kurie palaidoję savo vaikus.“

Renkasi viržius

Mirusiųjų pagerbimo šventės – darbymetis ir prekybininkams. Teigiama, kad kapų žvakėmis ir kitomis aktualiomis prekėmis pirkėjai pradeda rūpintis prieš porą mėnesių.

Pasak „Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktoriaus Jauniaus Špakausko, aktyviai perkami gėlių sodinukai, vazos, vazonėliai. „Daugelio rūšių įdėklų žvakėms šiemet įsigyta gerokai daugiau nei pernai“, – sakė jis.

Taip pat pastebima, kad išaugo ir natūralių bei dirbtinių gėlių paklausa. „Kalbant apie kapų apželdinimą, vis dažniau sodinami viržiai. 2015 metais populiarumu pranokę chrizantemas, šiemet artėjant Vėlinėms jie toliau populiarėja. Nuo rugsėjo pradžios viržių įsigyta beveik ketvirtadaliu daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Chrizantemų šiemet taip pat nupirkta beveik perpus daugiau. Pirkėjai pirmenybę teikia žiedams vazonėliuose“, – pasakojo J. Špakauskas.

Žvakių – milijonai

Ne pirmus metus dažniausias pirkėjų pasirinkimas – nedidelės baltos žvakės, degančios iki 38 valandų ir kainuojančios apie eurą. Vien „Maximos“ parduotuvėse rugsėjo–lapkričio mėnesiais kasmet nuperkama po beveik 5 milijonus kapų žvakių. Skaičiuojama, kad kiekvienas žvakių perkantis pirkėjas jų įsigyja po 10–11 vienetų ir vidutiniškai išleidžia apie 6 eurus.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Jonines

Kainoteka

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Apkeliauk

Tauragės laikraštis

KuoSkiriasi.lt

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų