Švenčių ir pramogų užtenka ne visiems

Autorius Vaidotė Šantarienė
Švenčių ir pramogų užtenka ne visiems / Deltuvos mūšyje šiemet niekas nesimušė. Gedimino Nemunaičio nuotr.

„Mūsų dienos – kaip šventė“ – skubėti gyventi kviečiama Salomėjos Nėries eilėraštyje, tapusiame legendine Vytauto Kernagio daina. O švenčių nebūna per daug. Tik, kai kurių ukmergiškių manymu, Ukmergėje jos – ne tokios šventiškos arba išvis neegzistuojančios…

Liepa pas mus šiemet – be dar prieš kurį laiką įprastai kasmet vykdavusio Deltuvos mūšio. Ne visiems pamėgusiems kovų inscenizacijas aišku, kodėl jis rengiamas kitokia tvarka. Tad renginyje kasmet lankydavęsi mūsiškiai ir rajono svečiai jo pasigedo.

Deltuvos mūšis tapo kas antrus metus organizuojamu renginiu. Daugiausia tai, pasak savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vyr. specialistės Violetos Širmenės, lėmė finansinės galimybės.

„Anksčiau mūšis vykdavo kasmet, o dar pačioje pradžioje jokio mūsų savivaldybės indėlio į jį nebūdavo. Mūsų karo istorijos klubas pats teikdavo projektus, kuriuos visai kiti šaltiniai finansuodavo kaip ir kitų nevyriausybinių organizacijų projektus, ieškodavo rėmėjų. Vėliau, kai renginys tapo didelis, išaugo iki rajoninio, jam ir savivaldybės biudžete atsirado eilutė. Tačiau kadangi rajone turim du stiprius istorinius renginius – Deltuvos ir Pabaisko mūšius, finansiškai tiek „išvežti“ nepajėgiama. Todėl šiuos renginius teko „padalyti“, – pasakojo ji.

Taigi, vienais metais vyksta vienas, o kitais – kitas mūšis.

Tačiau, sako, iniciatyva minėti Deltuvos mūšį, vykusį, istorikų teigimu, birželio 28 dieną, neprapuolė: „Ne pirmus metus vyksta savaitę trunkantis „karių“ žygis iš Kauno, kur persikėlė Napoleono armija, iki Deltuvos. Ukmergiškiai susivienija su bendražygiais iš kitų šalies karo istorijos klubų. Žygis buvo atkartotas ir šiemet. Nors buvo ir lietaus, žygeiviai savo tikslą įgyvendino. Stabteldami didesniuose miesteliuose, pristatydavo ir edukacinę programą, pasakodavo apie karių uniformą, kitus įdomius dalykus.“

V. Širmenė taip pat pasakojo, kad šiuo metu ruošiamasi kitai vienai didžiausių rajono švenčių – rugpjūčio 5 d. vyksiančioms Smetoninėms. Pabaisko mūšis šiemet vyks rugsėjo 9 d.

Tuo metu pačiame mieste švenčių pasigendantiems gyventojams viskas taip pakilu neatrodo. Viena mūsų laikraščio skaitytoja teiravosi, kodėl Ukmergėje nebėra tokių, anot jos, didelių Joninių, Užgavėnių tradicijų, kurios esą čia būdavo anksčiau.

„Didžiosios metų šventės senais laikais vykdavo piliakalnio papėdėj ar prie upės, – teigė į redakciją paskambinusi moteris. – Dabar, pavyzdžiui, į Jonines reikia į Veprius, Taujėnus važiuoti – argi visi gali? Kaip nukakti žmonėms su negalia? Kodėl nebevyksta ir tie renginiai, kurie dar prieš 5–6 metus būdavo? Naujųjų metų sutikimo irgi nebėra…“

O ir likusios šventės, neslepia ukmergiškė, jos nežavi: „Iš Užgavėnių galima tiesiog pasijuokt: kelios bobutės susirenka pašokt, o kur koncertai, kiti renginiai?“

Ji palygino kai kurias rajono valdžios išlaidas su galimybe gyventojams suteikti daugiau džiaugsmo akims ir ausims: „Ar mieste buvo būtinas toks brangus laikrodis? Jeigu poreikiai būtų kuklesni, tai ir toms kapelijoms užtektų finansavimo, o mes išskirtinėmis metų šventėmis galėtume džiaugtis.“

Kultūros ir turizmo skyriaus vyr. specialistė V. Širmenė tikino nepamenanti, kada pačioje Ukmergėje, ypač prie piliakalnio, būdavo organizuojamos Joninių linksmybės. „Joninės vyksta daugiau kaimuose, o kad būtų mieste, neteko girdėti, – stebisi ji. – Na, gal tik Jonavoje, Jonų ir Janinų respublikoje, jos yra tarsi miesto šventė. Bet kad kiti didesni miestai ar aplinkiniai rajonai, mūsų kaimynai, rengtų…“

Pašnekovė kaip tik džiaugiasi gražiais Joninių papročiais rajone: „Kaimuose visur liepsnoja laužai, koncertuoja folkloro atlikėjai, plukdomi vainikai. Stiprios Joninių tradicijos susiformavo Vepriuose: čia – ir žirgų varžybos, ir kitos pramogos. Nebelikus Joninių Kurėnuose, šventė nebe pirmus metus vyksta Taujėnuose, dvaras organizuoja koncertus.“ Tuo metu Jonines, jos nuomone, „padaryti vidury miesto būtų išties neįprasta“.

Turi savo nuomonę ir apie Užgavėnes, įtinkančias ne visiems. „Ukmergėje jau įprasta, kad jos rengiamos būtent tą dieną, kada ir yra tikroji jų data. Seniūnijose, bendruomenėse atšvenčiamos anksčiau – savaitgalį: ten daro dideles šventes, sambūrius. Bet ir mieste visi Užgavėnių elementai išpildomi: būna Lašininis su Kanapiniu, kultūros centras visada stengiasi Morę įdomesnę padaryt. Šventę stengiamės rengti perpiet, kad žmonės iš darbo galėtų išlėkti. Juk ir pavaišinami būna blynais, kitais gardėsiais“, – pasakojo specialistė.

Dalintis

Nuotraukų galerija:

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *