Švenčių ir pramogų užtenka ne visiems

Deltuvos mūšyje šiemet niekas nesimušė. Gedimino Nemunaičio nuotr. Deltuvos mūšyje šiemet niekas nesimušė. Gedimino Nemunaičio nuotr.

„Mūsų dienos – kaip šventė“ – skubėti gyventi kviečiama Salomėjos Nėries eilėraštyje, tapusiame legendine Vytauto Kernagio daina. O švenčių nebūna per daug. Tik, kai kurių ukmergiškių manymu, Ukmergėje jos – ne tokios šventiškos arba išvis neegzistuojančios...

Liepa pas mus šiemet – be dar prieš kurį laiką įprastai kasmet vykdavusio Deltuvos mūšio. Ne visiems pamėgusiems kovų inscenizacijas aišku, kodėl jis rengiamas kitokia tvarka. Tad renginyje kasmet lankydavęsi mūsiškiai ir rajono svečiai jo pasigedo.

Deltuvos mūšis tapo kas antrus metus organizuojamu renginiu. Daugiausia tai, pasak savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vyr. specialistės Violetos Širmenės, lėmė finansinės galimybės.

„Anksčiau mūšis vykdavo kasmet, o dar pačioje pradžioje jokio mūsų savivaldybės indėlio į jį nebūdavo. Mūsų karo istorijos klubas pats teikdavo projektus, kuriuos visai kiti šaltiniai finansuodavo kaip ir kitų nevyriausybinių organizacijų projektus, ieškodavo rėmėjų. Vėliau, kai renginys tapo didelis, išaugo iki rajoninio, jam ir savivaldybės biudžete atsirado eilutė. Tačiau kadangi rajone turim du stiprius istorinius renginius – Deltuvos ir Pabaisko mūšius, finansiškai tiek „išvežti“ nepajėgiama. Todėl šiuos renginius teko „padalyti“, – pasakojo ji.

Taigi, vienais metais vyksta vienas, o kitais – kitas mūšis.

Tačiau, sako, iniciatyva minėti Deltuvos mūšį, vykusį, istorikų teigimu, birželio 28 dieną, neprapuolė: „Ne pirmus metus vyksta savaitę trunkantis „karių“ žygis iš Kauno, kur persikėlė Napoleono armija, iki Deltuvos. Ukmergiškiai susivienija su bendražygiais iš kitų šalies karo istorijos klubų. Žygis buvo atkartotas ir šiemet. Nors buvo ir lietaus, žygeiviai savo tikslą įgyvendino. Stabteldami didesniuose miesteliuose, pristatydavo ir edukacinę programą, pasakodavo apie karių uniformą, kitus įdomius dalykus.“

V. Širmenė taip pat pasakojo, kad šiuo metu ruošiamasi kitai vienai didžiausių rajono švenčių – rugpjūčio 5 d. vyksiančioms Smetoninėms. Pabaisko mūšis šiemet vyks rugsėjo 9 d.

Tuo metu pačiame mieste švenčių pasigendantiems gyventojams viskas taip pakilu neatrodo. Viena mūsų laikraščio skaitytoja teiravosi, kodėl Ukmergėje nebėra tokių, anot jos, didelių Joninių, Užgavėnių tradicijų, kurios esą čia būdavo anksčiau.

„Didžiosios metų šventės senais laikais vykdavo piliakalnio papėdėj ar prie upės, – teigė į redakciją paskambinusi moteris. – Dabar, pavyzdžiui, į Jonines reikia į Veprius, Taujėnus važiuoti – argi visi gali? Kaip nukakti žmonėms su negalia? Kodėl nebevyksta ir tie renginiai, kurie dar prieš 5–6 metus būdavo? Naujųjų metų sutikimo irgi nebėra...“

O ir likusios šventės, neslepia ukmergiškė, jos nežavi: „Iš Užgavėnių galima tiesiog pasijuokt: kelios bobutės susirenka pašokt, o kur koncertai, kiti renginiai?“

Ji palygino kai kurias rajono valdžios išlaidas su galimybe gyventojams suteikti daugiau džiaugsmo akims ir ausims: „Ar mieste buvo būtinas toks brangus laikrodis? Jeigu poreikiai būtų kuklesni, tai ir toms kapelijoms užtektų finansavimo, o mes išskirtinėmis metų šventėmis galėtume džiaugtis.“

Kultūros ir turizmo skyriaus vyr. specialistė V. Širmenė tikino nepamenanti, kada pačioje Ukmergėje, ypač prie piliakalnio, būdavo organizuojamos Joninių linksmybės. „Joninės vyksta daugiau kaimuose, o kad būtų mieste, neteko girdėti, – stebisi ji. – Na, gal tik Jonavoje, Jonų ir Janinų respublikoje, jos yra tarsi miesto šventė. Bet kad kiti didesni miestai ar aplinkiniai rajonai, mūsų kaimynai, rengtų...“

Pašnekovė kaip tik džiaugiasi gražiais Joninių papročiais rajone: „Kaimuose visur liepsnoja laužai, koncertuoja folkloro atlikėjai, plukdomi vainikai. Stiprios Joninių tradicijos susiformavo Vepriuose: čia – ir žirgų varžybos, ir kitos pramogos. Nebelikus Joninių Kurėnuose, šventė nebe pirmus metus vyksta Taujėnuose, dvaras organizuoja koncertus.“ Tuo metu Jonines, jos nuomone, „padaryti vidury miesto būtų išties neįprasta“.

Turi savo nuomonę ir apie Užgavėnes, įtinkančias ne visiems. „Ukmergėje jau įprasta, kad jos rengiamos būtent tą dieną, kada ir yra tikroji jų data. Seniūnijose, bendruomenėse atšvenčiamos anksčiau – savaitgalį: ten daro dideles šventes, sambūrius. Bet ir mieste visi Užgavėnių elementai išpildomi: būna Lašininis su Kanapiniu, kultūros centras visada stengiasi Morę įdomesnę padaryt. Šventę stengiamės rengti perpiet, kad žmonės iš darbo galėtų išlėkti. Juk ir pavaišinami būna blynais, kitais gardėsiais“, – pasakojo specialistė.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Komentarai  

+5 # kk 2017-07-26 16:46
renge kazkelintais metais jonines prie upes netoli tilto dideleje pievoje.daug zmoniu susirinko tada nes visiems cia netoli buvo.
Atsakyti | Atsakyti cituojant | Citata

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Saugos kodas
Atnaujinti

Skelbimai

Vilkmerge restoranas

Ukmerges siluma

Šis Seimas dirba jau metus. Kaip vertinate jo darbą?
  • Balsai: (0%)
  • Balsai: (0%)
  • Balsai: (0%)
Balsai:
First Vote:
Last Vote:

Laidojimo ir kremavimo paslaugos Ukmergėje

Autoservisas Ukmergėje

Floros Studija

Telefonai Ukmergė

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Medical Devices Global Directory

Orai Ukmergėje

Orai Ukmergėje

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Faberlic 2015

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų