Šių dienų industriniame pasaulyje yra gausu teršalų, o sunkieji metalai, pavyzdžiui, gyvsidabris, gali būti pavojingi mūsų sveikatai. Dėl to svarbu kaip įmanoma labiau sumažinti sunkiųjų metalų poveikį.
r r r
Įprasta manyti, kad plėšriųjų žuvų (tunų, ryklių) mėsoje yra kur kas daugiau gyvsidabrio negu žuvų, esančiųjų mitybos grandinės gale. Taip yra dėl to, kad gyvsidabris kaupiasi.
Šiaurės Dakotos universitete dirbantis biochemikas ir biologas Nichol Ralston tvirtina, kad selenui būdingas apsauginis poveikis – šis elementas pasižymi savybe „surišti“ gyvsidabrį.
Jis aiškina, kad gyvsidabris nusitaiko į seleną ir sunaikina svarbius seleno baltymus. Taigi, jei organizme pakanka seleno, jis gali apsaugoti smegenis nuo kenksmingo gyvsidabrio poveikio. Mokslininkas teigia, kad seleno kiekis maiste yra aštuonis kartus svarbesnis nei gyvsidabrio kiekis, nes selenas „suriša“ gyvsidabrį santykiu vienas su vienu.
Biocheminiu požiūriu žuvyje esantis gyvsidabris susijungia su selenu, o likęs laisvasis selenas patenka į žuvį valgančio žmogaus organizmą, tad gyvsidabris neutralizuojamas.
r r r
UNESCO Mikroelementų instituto viceprezidentas dr. Anatoly Skalny, anglų kalba parašęs daugiau negu 200 straipsnių žurnaluose, taip pat tyrinėjo seleno ir gyvsidabrio ryšius. Įvertinęs žmogaus organizme seleno kiekį, drauge su kolegomis jis nustatė, kad didesnis seleno kiekis organizme turi ryšį su ilgesne gyvenimo trukme.
Mokslininkai linkę sutikti, kad seleno poreikis yra 100–125 mikrogramai per dieną. Kadangi skirtingose šalyse seleno kiekis dirvožemyje ir vandenyje skiriasi, paprastai sudėtinga gauti tokį kiekį tik iš maisto.
Vienas iš būdų užtikrinti pakankamą organizmui reikalingą seleno kiekį – vartoti papildus. Natūralios seleno mielės yra geriausiai biologiškai įsisavinamo seleno šaltinis.
r r r
Selenas dalyvauja daugiau negu 25-ių skirtingų nuo seleno priklausomų fermentų (seleno baltymų) sintezės procese, vykstančiame mūsų organizme.
r r r
Seleno baltymai padeda kontroliuoti imuninę apsaugą, uždegiminius procesus, skydliaukės veiklą, ląstelių apsaugą, vaisingumą ir daugybę kitų organizmo funkcijų.
r r r
Didelės Europos dalies dirvožemyje yra labai nedaug seleno, o kai kuriuose kituose regionuose, pavyzdžiui, JAV, seleno dirvoje yra ganėtinai daug.
r r r
Geras seleno šaltinis – jūrų gėrybės bei jūrinės žuvys. Šio mineralo dažniausiai būna baltyminiuose produktuose, ypač kepenyse, inkstuose ir raudonoje mėsoje.
r r r
Selenas – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Se, eilės numeris 34.
1817 m. jį atrado chemikai Jons Jacob Berzelius ir Johan Gottlieb Gahn.
