Keliautojams teko patirti ne tik alpinizmo išbandymus, bet ir karinio perversmo Turkijoje košmarą.
Šios kelionės pradžia liepos 15-ąją buvo persmelkta kaip tik tądien įvykusio karinio perversmo Turkijoje dvasios.
„Stambulo oro uoste laukdami skrydžio į Tbilisį pamatėme, kad mūsų skrydis atšauktas. Laukėme, kol bus patikslinta informacija, tačiau vis daugiau skrydžių, nurodytų ekranuose, buvo atšaukti. Klausinėjome vieni kitų, kas čia vyksta“, – pasakojo S. Kriaučiūnienė.
Dabar džiaugiasi, kad sužinojusi apie karinį perversmą jų grupė spėjo pasitraukti į atokesnę vietą, kur buvo nedaug žmonių.
Jaučia begalinį dėkingumą turkams, kurie pačiu baisiausiu momentu atsirado oro uosto teritorijoje ir nuvaikė ginkluotus kareivius.
„Galvoje iki to laiko sukosi visokie scenarijai, o malda pati veržėsi, kai naikintuvų garsai atrodė lyg sprogimai čia pat, vietoje. Vieta po keleivių kėdėmis tada atrodė pati saugiausia“, – prisimena moteris.
Pasak jos, nei vienas telefonas, kuriais nurodyta kreiptis nelaimės atveju, neatsakė. Internetu lietuviai bandė sužinoti, kas vyksta, ir perduoti artimiesiems informaciją apie save, gąsdino pranešimai apie karininkų atakas prieš civilius žmones, augantis aukų ir sužeistųjų skaičius.
Turėjo mažai vilties
S. Kriaučiūnienė pasakojo, kad keliautojai turėjo nedaug vilties, jog, nuskridus į Tbilisį, kartu atkeliaus ir bagažas. O be įrangos ir kitų reikalingų kelionei daiktų, negalėtų pasiekti savo tikslų. Laimei, skrydžiai buvo atnaujinti ir Tbilisyje visi rado savo kuprines.
Šią tradicinę turiadą į kalnus organizavo Lietuvos keliautojų sąjungos prezidentas, alpinizmo pradininkas Lietuvoje, žinomas keliautojas Algimantas Jucevičiaus (74 m.).
„Kalnuose oras keičiasi kas keletą minučių, vienu momentu šviečia saulė, kitu – audra ateina. Su uraganiniu vėju susidūriau pirmą kartą. Naktimis mintyse saugodavau palapinę, kad nesuplėšytų. Aiškiai supratau, kam reikalingos iš akmenų pastatytos sienelės prie palapinių. Po vėjuotos nakties matydama, kaip bendražygiai bando susiremontuoti sulaužytas palapines, tyliai džiaugiausi, kad nepatingėjome pasistatyti aukštesnės sienelės. Nors mūsų palapinę vėjas galiausiai irgi pribaigė“, – įspūdžiais dalinosi Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė.
Pajunta trapią ribą
Pasak jos, tokios kelionės priverčia pajusti trapią ribą tarp mirties ir gyvenimo, leidžia prisiminti, kad yra kažkas daugiau nei pats žmogus ir jo norai.
Keliautojams teko patirti ir sukrečiančių dramatiškų išgyvenimų. Sužinojo, kad lenkų grupėje nutiko nelaimė – du žmones netoli viršūnės nutrenkė staiga atūžusioje audroje siautėjęs žaibas. Vyras atsigavo, o merginos gelbėtojai ieškojo kelias dienas. Jos likimas taip ir liko neaiškus.
„Kelionės organizatorius A. Jucevičius tuomet mus sušaukęs mokė, kaip elgtis kalnuose užklupus audrai ir žaibui. Pamokos buvo tikrai svarbios, nes dažnai nelaimės nutinka dėl gamtos sąlygų neįvertinimo ir nemokėjimo elgtis ekstremaliose situacijose“, – pasakojo žygio dalyvė.
Gamta leido 61-am turiados dalyviui užkopti į Kazbeko viršūnę (5033 m.). Jauniausiam keliautojui M. Kriaučiūnui kopti nebuvo leista, nes uraganinis vėjas kėlė didelį pavojų. Be to, pirmoje nakvynėje 3900 m. aukštyje reikėjo išverti galvos skausmą ir pykinimą.
Tačiau po savaitės kartu su 16-a kitų keliautojų penkiolikmetis ukmergiškis sėkmingai įveikė Lailos viršūnę (4010 m.). Kopimas į ją truko 9 val., nusileidimas – 5 val.
Į kalnus – penktą kartą
„Visada jaučiu didelį dėkingumą savo kelionių Vadui, Lietuvos šviesuoliui Algimantui Jucevičiui, apie kurio ištvermę, tikėjimą sąvo misija ir pasiryžimą ją vykdyti iki galo kada nors bus parašyta ne viena knyga. Jis atskeidžia žmonėms kalnų paslaptis ir įtvirtina supratimą, kad svarbiausia – ne viršūnės. Svarbiausia yra tai, kaip pajunti kalnus ir visą Gamtą, kaip supranti savo vietą po saule“, – mintimis dalinasi S. Kriaučiūnienė.
Kitų metų turiada planuojama į Rusijoje esantį neapsakomo grožio regioną – Bezengi – pradedantiesiems ir į Pamyrą – patyrusiems keliautojams. Norintys keliauti kartu kviečiami bendrauti.
Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentei S. Kriaučiūnienei ši kelionė į kalnus buvo jau penktoji. Moteris yra kopusi į Tian Šanio, Pamyro, Altajaus, Kaukazo kalnus.
Šia alpinizmo aistra ukmergiškė užsikrėtė 2009-aisiais. Prieš trejus metus dukrytės gimimas laikinai sustabdė keliones, tačiau dabar moteris vėl grįžta prie gyvenimą užvaldžiusios kalnų aistros. Ir ne viena. Nesigaili ja užkrėtusi ir penkiolikmetį sūnų, kuriam pirmoji kelionė paliko neišdildomų įspūdžių.
