Ka­tės ma­to ne vi­sas spal­vas

Autorius Ukmergės žinios

 

Ka­tės ma­to taip pat ge­rai, kaip ir žmo­nės, daž­nai net ge­riau. Ka­čių re­gė­ji­mas pri­tai­ky­tas už­fik­suo­ti ju­dė­ji­mą – tai pra­ver­čia me­džio­jant. Kaip ir žmo­nių, ka­čių re­gė­ji­mas yra bi­no­ku­lia­ri­nis, nors ne toks to­bu­las. Tai reiš­kia, kad ka­tės, taip pat kaip ir žmo­nės, tik­riau­siai ma­to tri­ma­tę erd­vę, o tai la­bai svar­bu at­stu­mo įver­ti­ni­mui. Ta­čiau ka­tės yra šiek tiek trum­pa­re­gės. Tai ro­do, kad jos la­biau pri­si­tai­kiu­sios ste­bė­ti ar­ti­mes­nius ob­jek­tus, to­kius kaip gro­bis, ku­rį ga­li pa­si­gau­ti ke­lių šuo­lių at­stu­mu. Ob­jek­tai, esan­tys to­liau kaip ke­le­tas šim­tų met­rų, re­tai ka­da do­mi­na ka­tes.

 







Ka­tės su­ge­ba iš 5 met­rų at­stu­mo už­šok­ti ant siau­ros pa­lan­gės ir ne­pa­lies­ti stik­lo. Toks su­ge­bė­ji­mas rei­ka­lau­ja ne tik pui­kios pu­siau­svy­ros, bet ir tiks­laus at­stu­mo su­vo­ki­mo. Ka­čių akių tin­klai­nė­je yra tiek kū­ge­lių, tiek stie­be­lių. Stie­be­liai yra re­cep­to­riai, ku­riuos akis nau­do­ja nak­ti­niam re­gė­ji­mui ir ju­de­sio už­fik­sa­vi­mui. Kū­ge­liai nau­do­ja­mi die­ną ir pri­ima spal­vi­nę in­for­ma­ci­ją. Palyginti su žmo­nė­mis, ka­tės tu­ri dau­giau stie­be­lių nei kū­ge­lių, to­dėl jos ge­riau ma­to nak­tį ir ge­riau pa­ste­bi ju­dan­čius ob­jek­tus.

Sil­pno­je švie­so­je, pa­vyz­džiui, nak­tį, spal­vų ne­si­ma­to, tik juo­da, bal­ta ir pil­ki at­spal­viai. Ka­čių vyz­dys yra elip­sės for­mos ir tai pa­de­da jam at­si­da­ri­nė­ti ir už­si­da­ri­nė­ti daug grei­čiau nei ap­skri­tos for­mos vyz­džiui, be to, jis yra di­des­nis. Tai lei­džia di­des­niam švie­sos kie­kiui pa­tek­ti į akį. Ka­tės akies dug­ne yra veid­ro­di­nė memb­ra­na, ku­ri at­spin­di per stie­be­lius per­ėju­sią švie­są at­gal į tuos pa­čius stie­be­lius, tik iš ki­tos pu­sės. Dėl to pa­dvi­gu­bė­ja švie­sos eks­po­zi­ci­jos lai­kas ir ka­tės ga­li ma­ty­ti tam­so­je.

Nors ka­tės ir ne­ga­li ma­ty­ti ab­so­liu­čio­je tam­so­je, ta­čiau pro de­be­sų ply­šius pra­si­švie­čian­čių žvaigž­džių švie­sos joms pa­kan­ka me­džiok­lei. Nak­tį ka­tės nau­do­ja­si sa­vo ypa­tin­gai jaut­ria klau­sa, kad nu­sta­ty­tų gro­bio bu­vi­mo vie­tą, o sa­vo ašt­riu žvilgs­niu nu­si­tai­ko ir pa­grie­bia.

Ar ka­tės ma­to spal­vo­tai? At­ro­do, kad taip, nors ne vi­sai taip, kaip mes. Ty­ri­mų re­zul­ta­tai pa­ro­dė, kad ka­tės at­ski­ria nuo že­mo iki vi­du­ti­nio il­gu­mo švie­sos ban­gos spek­tro spal­vas. Tai reiš­kia, kad ka­tės ma­to pur­pu­ri­nius, žyd­rus, ža­lius ir gel­to­nus at­spal­vius. Rau­do­ni, oran­ži­niai, ru­di at­spal­viai ne­pa­ten­ka į ka­čių spal­vi­nio re­gė­ji­mo spek­trą ir tik­riau­siai ka­tės juos ma­to kaip pil­kus ar pur­pu­ri­nius pus­to­nius. Taip pat ga­li bū­ti, kad ka­tės ma­to ma­žiau in­ten­sy­vias spal­vas nei žmo­nės. La­biau­siai jos ski­ria žyd­rą ir ža­lią spal­vas. Ty­ri­mai ro­do, kad ka­tės at­ski­ria dau­giau pil­kos spal­vos at­spal­vių nei žmo­gus.

Šal­ti­nis – www.ar­zi­nai.lt

 

Dalintis
Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *