Iš kaimynų kiemo sklindantis šviežiai kepamo maisto kvapas, vaikų juokas už tvoros ar vėlyvas pokalbis terasoje dažniausiai yra įprastas vasaros fonas. Tačiau šiltuoju sezonu daugiau gyvenimo persikelia į lauką, todėl dažniau susikerta ir kaimynų kasdienybė.
BTA draudimo Žalų departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova atkreipia dėmesį, kad svarbu iš anksto pasirūpinti keliais paprastais dalykais ir žinoti, kada konflikto metu gali padėti būsto draudimo sudėtyje esantis civilinės atsakomybės draudimas.
„Vasarą žmonės daugiau laiko praleidžia lauke, todėl ir istorijos būna labai spalvingos. Esame turėję atvejį, kai stiprus vėjas pakėlė pripučiamą baseiną ir jis trenkėsi į kaimyno automobilį. Kitu atveju šventės metu paleistas fejerverkas nuskrido ne ten, kur planuota – užsidegė kaimyno terasa, o nuostoliai siekė kelias dešimtis tūkstančių eurų. Dar viena istorija prasidėjo nuo labai romantiško vakaro. Žvakės terasoje atrodė jaukiai, tačiau netikėtas vėjo gūsis uždegė lauko baldus, o ugnis persimetė į namo fasadą“, – sako BTA draudimo atstovė.
Pasak jos, bene ryškiausiai vasaros žalų specifiką atskleidžia batutai – įprasta vaikų pramoga, kuri po stipresnio vėjo kartais atsiduria visai ne ten, kur buvo pastatyta. „Po kiekvienos didesnės audros sulaukiame pranešimų apie batutus, kurie „išvyko į svečius“ – nusileido ant kaimynų automobilių, stogų ar šiltnamių. Tokie atvejai kartojasi kone kiekvieną vasarą“, – teigia K. E. Karpova.
Kaimynų turtą gali apgadinti ir vaikų žaidimai, augintiniai, nepritvirtinti sodo daiktai.
„Turėjome ir ne vieną situaciją, kai konfliktas tarp kaimynų prasidėjo ne dėl grilio, o dėl augintinio. Pavyzdžiui, šuo peršoko tvorą ir apkandžiojo kaimyno šunį, sugadino lauko baldų pagalves ar ištrypė dekoratyvinius želdinius. Neretai vasarą sulaukiame pranešimų dėl želdinių. Pavyzdžiui, kaimyno vaikai žaisdami sulaužo dekoratyvinius krūmus, katė ar šuo nuolat šlapinasi ant gyvatvorės ar gėlyno, dėl ko augalai nudžiūsta. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti smulkmena, tačiau brandūs dekoratyviniai augalai ar reti krūmai gali kainuoti ne vieną šimtą ar net kelis tūkstančius eurų“, – teigia K. E. Karpova.
Jeigu dėl žmogaus veiklos ar turto nukenčia kaimynų nuosavybė – automobilis, terasa, lauko baldai, želdiniai ar kitas turtas – pirmiausia svarbu užfiksuoti, kas įvyko. Nuotraukos, aiškios aplinkybės ir pokalbis su kaimynu dažnai padeda greičiau suprasti situaciją ir išvengti nereikalingos įtampos.
„Tokiose situacijose svarbiausia ne ieškoti kaltų, o kuo greičiau užfiksuoti aplinkybes ir informuoti draudiką. Jei nukentėjo turtas – automobilis, terasa, lauko baldai, želdiniai ar kita nuosavybė, pirmiausia verta nufotografuoti padarytą žalą, surinkti informaciją apie įvykio aplinkybes ir susisiekti su žalą padariusiu kaimynu“, – aiškina ji.
„Jei kaimynas yra apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu ir įvykis pripažįstamas draudžiamuoju, žala atlyginama iš jo draudimo. Tokiu atveju nukentėjusiam žmogui nereikia spręsti finansinių klausimų tiesiogiai su kaimynu – žalos atlyginimo procesą administruoja draudikas. Tad draudimas saugo ne tik piniginę, bet ir gerus kaimyniškus santykius, o vasarą tai ypač aktualu“, – teigia K. E. Karpova.
Pasak jos vasarą verta kliautis paprasta taisykle: prieš šventę ar audrą trumpam pažiūrėti į savo kiemą kaimyno akimis – ar niekas negali nuvirsti, nuskristi, užsidegti ar išbėgti už tvoros.
UŽ inf.
