Praėjusią savaitę vykusio posėdžio metu rajono tarybos nariai buvo dosnūs – didino atlyginimus, laimino paskolas. Svarstytas ir vienas aktualiausių klausimų Ukmergėje – šilumos ūkio situacija.
Ligita JUODVALKIENĖ
Gedimino Nemunaičio nuotr. Šilumos klausimas Ukmergėje į antrą planą nepasitraukia.
Šilumos ūkio situaciją rajone pristatė UAB „Ukmergės šiluma“ direktorius Raimondas Ragauskas. Jis informavo, kad šilumos kainas, perskaičiuotas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) metodiką ir esamas gamtinių dujų kainas, šiuo metu tvirtina Ekstremalių situacijų komisija.
Už šilumą ukmergiškiai lapkritį mokės 9,3 procento daugiau nei už spalį. Pasak direktoriaus, kadangi gamtinių dujų kaina kilo, pabrango ir šiluma. Spalį gamtinių dujų 1000 kubinių metrų kainavo 1125, o lapkritį – 1222 litus.
Konservatorius Evaldas Čirba domėjosi, kokia šiuo metu situacija dėl licencijos tiekti šilumą įsigijimo. R. Ragauskas paaiškino, kad savivaldybė yra pateikusi visus dokumentus, reikalingus licencijai gauti, tačiau Kainų komisija konstatuoja, kad esant teisminiams ginčams negali licencijos nei išduoti, nei neišduoti. Direktorius VKEKK veikloje įžvelgia nemažai sunkiai paaiškinamų dviprasmybių.
„Ukmergės šilumos“ vadovas sakė, kad už lapkritį „Lietuvos dujoms“ jų įmonė turi sumokėti apie 1,3 milijono litų. Dujų tiekėjas sąskaitas pristato du kartus per mėnesį. Tuo tarpu mūsų įmonė vartotojams pateikia sąskaitą už praėjusį mėnesį. Gyventojai turi rezerve dar mėnesį jas susimokėti. Taigi, pinigai už suvartotas dujas į „Ukmergės šilumos“ sąskaitą grįžta tik po dviejų mėnesių, o įsiskolinimai „Lietuvos dujoms“ auga.
Liberalcentristas Regimantas Baravykas abejojo, ar kūrenimo sezono pradžioje pabranginus šilumą, vėliau kaina neišaugs dar labiau. Jis priminė, kad kai kuriuose rajonuose šildymas daug pigesnis.
R. Ragauskas atsakė, kad šilumos kainą suformavo pati taryba, patvirtindama bazinės šilumos kainos dedamąsias. Pagal VKEKK metodiką kiekvieną mėnesį perskaičiuojama kintamoji jos dalis, susieta su kuro kainomis.
Praėjusį mėnesį įmonė pagamino 8306 MWh šilumos energijos. Anot tarybos narių, toks šilumos kiekis pakankamas, nes per metus rajone pagaminama 65 tūkstančiai MWh. Vasarą, kai energija gaminama tik vandens pašildymui, jos reikia mažiau.
Su teigimu, kad gamtinių dujų kaina kyla brangstant pačioms dujoms, sutikti nenori liberalcentristas Juozas Armanavičius. Jis teigia išanalizavęs pastarųjų trijų mėnesių dujų kainos dedamąsias ir priėjo prie išvados, jog labiau brangsta jų transportavimas, paskirstymas bei mokėjimas už vartotojų pajėgumus nei pačios dujos.
Savivaldybė davė garantiją
Taryba svarstė R. Ragausko prašymą suteikti garantiją imamai paskolai šilumos ūkio rekonstrukcijos Maironio gatvėje projektui įgyvendinti. Nuo šio klausimo svarstymo nusišalino naujasąjungietis Valdas Petronis. Jo vadovaujama įmonė UAB „SMD“ – pagrindinis šių rekonstrukcijos darbų rangovas.
Prieš patvirtindami sprendimą suteikti garantiją paskolai, tarybos nariai aiškinosi, kaip naudojamas neseniai jau gautas 4 milijonų kreditas. Direktorius paaiškino, kad vienas milijonas litų panaudotas atsiskaityti su kuro tiekėjais.
Nuspręsta suteikti 960 tūkstančių litų garantiją savivaldybės biudžeto lėšomis UAB „Ukmergės šiluma“ imamai paskolai.
Papildyta strategija
Tarybos nariai papildė prieš metus sudarytą rajono ilgalaikės plėtros strategiją 2008–2015 metams. Į ją įtraukti Ukmergės senamiesčio centrinės dalies bei daugiabučių namų detalieji planai, dviračio trasų, vandenviečių sanitarinių zonų ir senamiesčio tvarkymo specialieji planai.
Tarybai pateikta rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2009-2012 metų programos atskaita. Biuro direktorei Vaidai Puodžiūnienei priekaištų nepareikšta, ataskaita patvirtinta.
Skelbs konkursą
Pagal prieš dešimtmetį sudarytą sutartį su UAB „Bitė GSM“ ši įmonė ant Ukmergės kultūros centro pastato stogo įrengė judriojo skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinę stotį. Nuomininkas mokėjo nuompinigius – 2400 litų per metus.
Pasibaigus sutarties galiojimui, kultūros centro direktorė Rasa Graužinienė kreipėsi į tarybą dėl jos pratęsimo. Tačiau sutarties pratęsti nebegalima, nes savivaldybės turtas gali būti išnuomojamas ne ilgiau kaip dešimčiai metų. Po to turi būti skelbiamas viešas nuomos konkursas.
Kultūros centrui leista skelbti konkursą dėl stogo nuomos telekomunikacijų veiklai, o Savivaldybės ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Jurkevičius pasiūlė nuomojant nurodyti konkrečią stogo vietą bei ploto dydį.
Kėlė atlyginimus
Tarybai buvo pateiktas projektas didinti algas dviejų kultūros įstaigų vadovams: Vlado Šlaito viešosios bibliotekos direktorei Rasai Griškevičienei ir kraštotyros muziejaus direktorei Vaidutei Sakolnikienei.
„Ar krizė Ukmergėje jau baigėsi? Ar kultūros darbuotojams nereikės eiti nemokamų atostogų?“ – savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjo Juliaus Zarecko klausė konservatorius Andrius Kalesnikas.
Klausimus pavadinęs „filosofiniais“, vedėjas sakė, kad norima pagaliau pabaigti 2008 metais Vyriausybės patvirtintą kultūros darbuotojų atlyginimų didinimą. Tuomet visų kultūros darbuotojų atlyginimai buvo padidinti 15 procentų. Kultūros įstaigų direktoriams algas nustato steigėjas, tačiau mūsų rajono taryba jų tuomet nepakėlė dėl prasidėjusio sunkmečio.
Nutarta nuo kitų metų pradžios R. Griškevičienės „popierinę“ algą nuo 2049 litų pakelti iki 2318, o V. Sakolnikienės – nuo 1952 iki 2196 litų.
Sudarė komisiją
Taryba patvirtino valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją. Ji sudaroma dvejiems metams iš valstybės tarnautojų. Komisijos pirmininku išrinktas savivaldybės administracijos direktorius Juozas Varžgalys. Nariai – Vilniaus teritorinės darbo biržos Ukmergės skyriaus vedėja Raminta Kaušikienė, „Sodros“ Ukmergės skyriaus direktoriaus pavaduotoja Rima Meškienė, Vilniaus visuomenės sveikatos centro Ukmergės skyriaus vedėja Elena Mirinavičienė ir administracijos direktoriaus pavaduotoja Klavdija Stepanova.
E. Mirinavičienė pranešė, kad apie savo dalyvavimą komisijoje informavo Vilniaus visuomenės sveikatos centro vadovus, bet jų palaiminimo dar nesulaukė. Į Valstybinę tarnybinės etikos komisiją jau kreiptasi dėl galimų interesų konfliktų, tačiau komisija tokią galimybę atmetė. Jei E. Mirinavičienės vadovybė įžvelgs motyvų neleisti jai vykdyti šią veiklą, sąrašas bus sudarinėjamas iš naujo.
Suabejojo atstumu
Savivaldybė buvo gavusi prašymą išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Vienuolyno gatvėje ketinamoje atidaryti parduotuvėje „Gėrimų bazė“.
Alkoholio kontrolės įstatyme skelbiama, kad negalima verstis prekyba alkoholiu tam tikrų įstaigų, tarp kurių yra ir švietimo įstaigos, patalpose bei rajono tarybos sprendimu numatytu atstumu iki jų esančiose patalpose. Respublikoje prekiauti alkoholiu draudžiama laisvės atėmimo, karinėse ir sukarintose tarnybose, policijos ir kitose statutinėse įstaigose, sveikatos priežiūros ir ugdymo įstaigose ir jų teritorijose. Taip pat prie šių įstaigų ir maldos namų atstumu, kurį nustato rajono taryba. Mūsų rajono taryba tokių atstumų nėra patvirtinusi.
Tačiau išmatavus nuo durų iki durų nustatyta, kad prekybos vieta yra apie 20-25 metrai nuo Ukmergės sporto centro pastato.
Tarybos nariams kilo abejonių, ar, uždegę žalią šviesą alkoholiu mokyklos pašonėje prekiauti norintiems verslininkams, nepridarys nepataisomos žalos savo rajono jaunimui.
Praeitame tarybos posėdyje buvo nutarta kiekvienai alkoholio parduotuvei licenciją suteikti arba ne, aptariant konkretų atvejį. Tačiau greitai paaiškėjo, kad taip gali būti sukuriamos nevienodos verslo sąlygos.
Posėdyje dalyvavęs UAB „Alkoma“ steigėjas Virginijus Deveika priminė, kad netoli sporto mokyklos „puikuojasi“ aludės „Du bokalai“ iškaba, o alkoholiniais gėrimais prekiauja „Cento“ parduotuvė.
„Jei man neleidžiate atsidaryti parduotuvės, ar bus uždarytos ir šios?” – teiravosi jis.
Tarybos nariai nusprendė šio klausimo svarstymą atidėti iki tol, kol bus nustatytos bendros taisyklės – mažiausias leidžiamas atstumas nuo alkoholiniais gėrimais prekiaujančios parduotuvės iki švietimo įstaigos.
Kritikavo veiklą
Rajono mero Algirdo Kopūsto potvarkiu rugsėjo mėnesį sudaryta darbo grupė išanalizavo Ukmergės turizmo, verslo ir informacijos centro veiklą ir finansinę būklę 2008-2010 metais.
Šios grupės pirmininkė E. Mirinavičienė tarybai pateikė atliktą analizę bei išvadas. Pasak jos, įstaigos veikla ir finansinė būklė negali būti vertinama kaip gera. Centras neruošia ir nevykdo savarankiškų projektų, neturi veiklos plėtros vizijos. Jo veikla turizmo srityje neplėtojama, informacija, teikiama internetiniame puslapyje, yra moraliai pasenusi, laiku neatnaujinama.
Uždirbamų lėšų kiekis sudaro apie 20 procentų jo išgyvenimui reikalingų lėšų. Tai neužtikrina centro veiklos plėtros. Darbo grupės manymu, šiam objektui reikalingi struktūriniai, administravimo ir valdymo pakeitimai, kurie užtikrintų efektyvesnį darbą.