Ši istorija prasidėjo, kai vienos įmonės gamybinėse patalpose įsiveisė katės. Jų vis daugėjo, nes katės ne tik egzistuoja, bet ir dauginasi. Valkataujančiais gyvūnais atsikratyti – problematiška. Miesto seniūnijos darbuotojai pasiūlė kreiptis į VšĮ „Penkta koja“, kuri suteikia pagalbą beglobiams gyvūnams. Keturkojų globėjai yra įsikūrę Kaune.
Zita BATAITIENĖ
Autorės nuotr. Benamiai kačiukai ieško šilumos visose įmanomose vietose.
Tačiau „Penktos kojos“ darbuotojai siūlė tik gyvūnų sterilizaciją, o pasiimti kates galėjo su viena sąlyga – jei jos… skiepytos. Kadangi šiuo atveju valkataujančių kačių niekas skiepyti nesiruošė, „Penktos kojos“ gyvūnų mylėtojai katėms ir kačiukams iš Ukmergės visoje respublikoje ėmė ieškoti globėjų. Tačiau paieškos buvo bevaisės.
Per mėnesį į pagalbos šauksmą niekas neatsiliepė. Belieka spėlioti, kaip tokiu atveju elgtis įmonei. Gal pačiai įmonei paskelbti spaudoje: „Geriems žmonėms dovanojame tris kates ir devynis kačiukus. Pasigauti patiems…“
Iš gyvūnų globos ir naikinimo istorijos
Prieš dešimtmetį Ukmergėje valkataujančius gyvūnus naikino „Nuaras“ iš Kauno. 2003 metais rajono savivaldybė sudarė sutartį su rajono Medžiotojų ir žvejų draugija dėl valkataujančių šunų ir kačių gaudymo ir naikinimo. Sugautų gyvūnų laikymui ir naikinimui buvo įrengti du beglobių gyvūnų surinkimo punktai.
Sutartis tarp rajono savivaldybės ir Medžiotojų žvejų draugijos dėl gyvūnų naikinimo buvo nuolat tęsiama. Valkataujantys gyvūnai buvo surenkami iš seniūnijų, kartais juos pristatydavo ir patys gyventojai. Per metus vidutiniškai buvo surenkama, sugaudoma ir sunaikinama apie 200 valkataujančių šunų ir kačių.
Tačiau šį pavasarį gyvūnų globėjai apkaltino Medžiotojų ir žvejų draugiją dėl neteisėtos ir nusikalstamos veiklos, skandalingus faktus paviešino, tad sutartis su draugija buvo nutraukta…
Šiandieninė situacija
Vilniaus visuomenės sveikatos centro Ukmergės skyriaus vedėja Elena Mirinavičienė, žiūrėdama į statistinius duomenis, nemato, jog gyventojų, kuriuos apkandžiojo valkataujantys gyvūnai, būtų padaugėję. Pranešimų dėl įkandimų buvo daugiau liepos–rugpjūčio mėnesiais, tačiau žmonės nukentėjo ne nuo valkataujančių šunų, o nuo savo augintinių.
Pasak miesto seniūno Stasio Jackūno, ieškoma problemos sprendimo būdų, nes „vieni gyventojai labai myli gyvūnus, kiti – priešingai jiems nusiteikę“. Seniūnas neturėjo priekaištų medžiotojams, kai su jais buvo sudaryta sutartis dėl valkataujančių gyvūnų naikinimo.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros vedėjo Jono Čivo nuomone, rajone patvirtintų gyvūnų globos ir laikymo taisyklių nelabai paisoma. Aplinkos apsaugos departamentas įpareigotas kontroliuoti taisyklių laikymąsi.
Rajono gyvūnų globos klubo pirmininkas Stasys Barauskas įsitikinęs, kad gyvūnų globos namai mūsų rajone – būtini, patikėti gyvūnų globą kitiems rajonams – netikslinga. Gyvūnų laikymą juose turėtų finansuoti rajono savivaldybė, būtina keturkojų registracija gyventojų būstuose.
„Geranoriškai globojame keturkojus, turime įsirengę „gyvybės narvelį“, jei turime vietos – priimame. Savo eilės narvelyje laukia gyvūnų eilė“, – pasakojo S. Barauskas.
Ukmergės suinteresuotų tarnybų vadovai šiemet lankėsi Panevėžyje, kur susipažino su gyvūnų globos sąlygomis. Ateityje prie Ukmergės butų ūkio planuojama steigti keturkojų globos namus, o „beviltiškus“ – valkataujančius, sergančius gyvūnus naikinti. Tačiau kaip tai bus atliekama – nežinia.
„Rajone nebūtų iškilusi valkataujančių gyvūnų problema praeityje, nebūtų jos ateityje, jei gyventojai ir atsakingos institucijos laikytųsi rajone patvirtintų gyvūnų globos ir laikymo taisyklių reikalavimų. Ateitis miglota, neaišku kas užtikrins, kad beglobių gyvūnų nedaugėtų“, – sakė Ukmergės medžiotojų ir žvejų draugijos valdybos pirmininkas Vytautas Marazauskas.
Taisyklės galioja, tačiau gyvenimas eina sau, o raštai sau. Belieka laukti naujų rajono valdžios sprendimų arba naujų klajoklių gyvūnų istorijų…