Greitosios pagalbos medikai tikina neretai pavėluojantys ne vien dėl netinkamai nurodomų adresų. Darbą trikdo ir automobiliuose naudojama pasenusi įranga, kuri gali pavesti, skubant pas ligonį.
Vaidotė ŠANTARIENĖ
Greitosios pagalbos automobilių įranga gali pavesti.
Vykdant greitosios medicinos pagalbos sistemos pertvarką, nutarta šalyje palikti 10 GMP dispečerinių. Sveikatos apsaugos ministerija užsimena, kad jų galėtų būti dar mažiau. Centralizuotu valdymu siekiama optimizuoti paslaugas, kurios po reformos esą bus efektyvesnės.
Pagal naują tvarką dirbti prieš metus pradėjo ir Ukmergės medikai. Iki tol pagalbą kviesdavomės, paskambinę Ukmergės PSPC greitosios medicinos pagalbos skyriaus dispečerėms. Dabar mūsų skambučiai keliauja į jų administravimą perėmusią Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stotį. Iš jos mūsų medikų brigados informuojamos, kur vykti pas ligonius.
PSPC greitosios medicinos pagalbos skyriaus vedėja Judita Matonienė sako, jog nepatogumų kyla ir skambinantiems gyventojams, ir pagal iškvietimus vykstantiems medikams. Žmones trikdo prisiskambinimo tvarka. Negalint susisiekti su dispečeriu, skambinama iš naujo, tačiau tuomet skambutis patenka į eilės galą.
Neišvengiama keblumų ir nurodant adresus. „Mūsų dispečerės rajone visas gatves, kaimus tiksliai žinojo, o Vilniaus dispečeriams sunku orientuotis“, – sako vedėja.
Anot jos, žmonės taip pat turi tvarkingai pasakyti adresą: mieste ar į kurią seniūniją kviečiama „greitoji“. „Kartais tik rėkia paskambinę, kad greičiau važiuotų, o kur – taip ir nepasako… Be to, ne visada paprasta surasti, ypač – kokiame vienkiemyje. Būtų greičiau, jei išeitų ant kelio pasitikti“, – sakė pašnekovė.
Aparatūra stringa
Jos teigimu, darbą dar labiau apsunkina netinkama „greitosios“ automobilių navigacinė sistema. Įranga, kurią parūpinusi VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotis, prastai veikia, neretai genda.
Stringanti aparatūra trukdo pasiekti iškvietimo vietą. „Pasako adresą vienkiemy – ir negalim surasti. Nei adresą žinom, nei navigacijoj matom, tai skambinėjam dispečeriams, ieškom… Eikvojam ir laiką, ir kurą, o kažkam – gyvybė“, – pasakojo J. Matonienė. Anot jos, vairuotojai kai kada netgi naudojantys savo turimus asmeninius prietaisus.
Navigacines sistemas turi visi keturi mūsų greitosios pagalbos automobiliai. „Didžiausia problema ta, kad jos nerodo, kaip nuvažiuoti, – rodo tik galutinį tašką. O tuos kompiuterius, kaip ir visą centralizuotą dispečerinę Vilniuje, dabar kontroliuoja ir prižiūri Greitosios medicinos pagalbos stotis“, – sakė Ukmergės PSPC vadovė Janina Galiauskienė.
Stoties specialistams teko ne kartą atvykti tvarkyti ukmergiškių naudojamus įrenginius. Tačiau jie po kurio laiko vėl stringantys. Gydytoja svarsto, kad jie turėtų būti atnaujinti arba apskritai pakeisti. Deja, vilniečių pažadų, jog problemos bus sprendžiamos, ji sako negirdėjusi.
Pataiso tik laikinai
Pasak VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties operatyvinių tarnybų vadovo Igorio Lukaševo, automobilių įrangos problema – specifinė. „Naudojami „Getac“ kompiuteriai – jie buvo automobiliuose, kuriuos ministerija pirko 2008 metais. Tuos pasenusius kompiuterius pabandėm atgaivinti, nors čia problema su jų maitinimu“, – pasakojo jis.
Anot jo, atvažiavę meistrai įrenginius pataiso tik laikinai. Sunkiausia baterijoms „atlaikyti“ savaitgalius, kai būna didžiausi iškvietimų srautai.
„Vieno kompiuterio baterija kainuotų gal daugiau kaip 1000 litų. Kompiuteriai – specifiniai, nelabai kas ir begamina tokias baterijas, sudėtinga jų rasti“, – sakė I. Lukaševas.
Tačiau pašnekovas tikino, jog medikus kviečiantieji be pagalbos tikrai nelieka.
