Kodėl termometrai klysta?

Autorius Skaistė VASILIAUSKAITĖ - DANČENKOVIENĖ
Kodėl termometrai klysta? /

Nuo koronaviruso pradžios kūno temperatūrą tenka matuotis kur kas dažniau. Redakcijoje sulaukėme skaitytojų pastebėjimų, kad savivaldybės ir kitose viešose įstaigose naudojami termometrai, kuriais matuojama momentinė kūno temperatūra, dažnai rodo klaidingus duomenis. Pasidomėjome, kodėl taip yra.

Paskambinęs vyras pasakojo, kaip vienoje įstaigoje tuo pačiu termometru matuojant jo kūno temperatūrą du kartus iš eilės, duomenys buvo skirtingi.

Kita ukmergiškė pasidalijo panašia situacija, tik nutikusia einant pas gydytoją. Greitasis termometras parodė, jog ji nekarščiuoja, nors, iš tiesų, karščiavo. Gydytoja, pastebėjusi tai, pasiūlė pasinaudoti įprastu termometru ir šis rodė gerokai padidėjusią temperatūrą.

Dar viena moteris sakė, kad teko vidury darbo dienos parsivesti vaiką iš darželio namo, nes įstaigos greitasis termometras parodė, kad vaikui pakilusi temperatūra.

Tačiau namuose ji buvo normali. Vaikas nesirgo, bet mamai teko atsiprašyti iš darbo, nes neturėjo su kuo palikti mažylio.

Tokios besikartojančios istorijos paskatino pasidomėti, ar įstaigų turimi termometrai atitinka reikalavimus ir kiek jų duomenys patikimi? Ir, apskritai, ar įstaigos, prieš įsigydamos termometrus, gavo kokias nors rekomendacijas ar nurodymus, kokius termometrus įsigyti? Ar juos įsigijo pačios, o gal termometrai buvo nupirkti centralizuotai ir išdalyti?

Klysta ne termometrai

Ukmergės rajono savivaldybės atstovė spaudai Daiva Zimblienė informavo, kad savivaldybei pavaldžios įstaigos termometrus pirko pačios, todėl dėl konkrečių atvejų reikėtų kreiptis į konkrečias įstaigas.

Tuo pačiu pasidalijo informacija apie tai, kokios daromos klaidos, dėl kurių ir atsiranda netikslumai.

Informacijoje teigiama, kad vaistinėse parduodami sertifikuoti termometrai yra tikslūs, bet klysta žmonės, nesilaikydami griežtų matavimo instrukcijų.

Tiksliausi kūno temperatūros parodymai gaunami matuojant ją apsaugotose nuo aplinkos poveikio kūno vietose, tokiose kaip pažastys. Naudojant bekontakčius termometrus, yra galimos paklaidos.

Bekontaktis termometras fiksuoja odos paviršiaus infraraudonųjų spindulių energiją, todėl tinka matuoti tik kaktos temperatūrą. Siekiant kuo tikslesnių rodiklių, termometro jutiklis turi būti švarus – nuvalomas spiritine servetėle, tačiau nepatartina ant jo pilti spiritinio skysčio.

Norint, kad bekontaktis termometras rodytų kuo tiksliau, svarbu įsidėmėti tris taisykles. Pirma – termometras turi būti tokioje pat aplinkos temperatūroje kaip ir žmogus, kuriam bus matuojama temperatūra, ne mažiau kaip pusvalandį. Pavyzdžiui, jei tik ką iš šalto lauko atėjusiam asmeniui temperatūra matuojama iš karto, termometras ją rodo žemesnę.

Antroji taisyklė – matavimo metu kakta turi būti atvira ir sausa, plaukai ar galvos apdangalai gali sukliudyti pamatuoti tiksliai.

Trečioji – tarp termometro ir kaktos būtinas reikiamas atstumas. Naujos kartos bekontakčiai termometrai turi automatinę atstumo kontrolės funkciją, kuri parodo, kada atstumas nuo kaktos vidurio iki termometro yra tinkamas. Naudojant termometrus be šios funkcijos, reikia atstumą nustatyti patiems.

Rinkoje yra nekokybiškų

Lietuvos metrologijos inspekcijos Teisinės metrologijos ir ekspertizės skyriaus vyriausioji specialistė Alma Gaižienė informavo, kad termometrai, skirti žmogaus kūno temperatūrai matuoti, priskirtini medicinos priemonių kategorijai.

„Medicinos priemonių teikimo į rinką reikalavimus nustato atitinkama Europos Sąjungos Medicinos prietaisų direktyva. Jos nuostatos į Lietuvos nacionalinę teisę yra perkeltos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintu reglamentu“, – paaiškino ji.

Lietuvos metrologijos inspekcija tikrina, ar yra laikomasi teisės aktų reikalavimų, naudojant termometrus, skirtus žmonių kūno temperatūrai matuoti,  tik sveikatos apsaugos srityje. Valstybės įstaigos, jei jos nėra sveikatos apsaugos įstaigos, į inspekcijos veiklos sritį nepatenka. Taip pat nepatenka ir renginiai bei juose naudojami termometrai.

Bendrai medicinos priemonių ir prietaisų teikimo į rinką, platinimo ir naudojimo priežiūrą vykdo Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Gavusi skundų, ji atliko tyrimą ir nustatė, kad į Lietuvos rinką pateko nekokybiškų bekontakčių infraraudonųjų spindulių termometrų žmonių kūno temperatūrai matuoti. Jie platinami interneto svetainėse ir kitose vietose.

Platintojams duotas nurodymas pašalinti iš rinkos netinkamus termometrus. Tačiau visus sukontroliuoti sudėtinga. 

Akreditavimo tarnyba ragina prieš įsigyjant medicinos priemones pasidomėti, ar jos yra sertifikuotos, ir atkreipti dėmesį į jų ženklinimą. Akredituotos priemonės žymimos ženklu CE, kurį lydi keturženklis skaičius. Jei tokio ženklo nėra arba jei greta jo nėra nurodyti skaičiai, tai reiškia, kad priemonė, prieš patekdama į rinką, nebuvo patikrinta ir jos saugumas nėra įrodytas.

Dalintis

Nuotraukų galerija:

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *