„Visada norėjau didelės šeimos“

Autorius Vilma Nemunaitienė
Stasė ir Antanas Čirbai su penkiais vaikais, anūke Kotryna ir jauniausiu anūkėliu Adomėliu. Šeimos archyvo nuotr.

Motinos dieną į gimtuosius namus sukvietė visus, kurie gali džiaugtis galimybe apkabinti savo mamą. Net penkių atžalų apkabinimai tą dieną šildys Vidiškių seniūnijoje, Šventupės kaime, gyvenančią Stasę Čirbienę. Šiemet ji sulauks ir dar vieno ypatingo sveikinimo – kartu su kitomis dorus vaikus užauginusiomis Lietuvos daugiavaikėmis mamomis bus pagerbta šalies prezidentūroje.

Penkių vaikų mama Stasė Čirbienė taip pat yra literatė, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narė, išleidusi 7 poezijos knygeles. Šiandien ji pasakoja neprisimenanti labai didelių sunkumų auginant atžalas, nors, palyginus su dabartiniais laikais, buityje jų buvo tikrai daug. „Vieną kartą kaimynė juokais suskaičiavo prie mano namų 20 džiūstančių šliaužtinukų. O juk viską – ir drabužėlius, ir vystyklus – tada reikėjo skalbti. Neįsivaizduoju, kaip viską suspėdavau“, – pasakoja moteris.

S. Čirbienė netrukus švęs savo 70-ies metų jubiliejų. Ji yra kilusi nuo Molėtų krašto. Su vyru Antanu į Ukmergės rajone esantį Šventupės kaimą kadaise atsikraustė ieškodami didesnių algų ir privilioti darbininkams dykai dalinamų butų. Ir dėl to niekada nesigailėjo – čia įsikūrė iš pradžių bute, paskui name, čia užaugino ir į gyvenimą išleido penkis savo vaikus.

Pirmieji 1978 metais porai gimė dvyniai, deja, vienas vaikelis mirė. Tėveliams liko dukra Šarūnė. Ji yra profesionali muzikantė, baigusi violončelės specialybę. Pagal specialybę nedirba. Gyvena Šventupėje.

1979 metais, vos po 11 mėnesių, Čirbams gimė sūnus Tomas. Šiuo metu jis gyvena Vidiškiuose, yra stalius, verčiasi individualia veikla.

1987 metais, kai pirmieji vaikai jau paaugo, pora susilaukė sūnaus Andriaus. Stasė prisimena taip suplanavusi. Pati yra kilusi iš 4-ių vaikų šeimos, Antanas augo 5-ių vaikų šeimoje, tad ir patys norėjo daugiau vaikų. Šiandien Andrius dirba „Narbute“. Kol kas gyvena su tėvais.

Po metų Čirbų šeima dar padidėjo – gimė dukra Gintarė. Baigusi pedagogines studijas, dabar ji gyvena Ukmergėje, augina vaikelį.

Jauniausias sūnus Gustas gimė 1997 metais, kai vyriausiajai dukrai jau buvo 19.  Gimdžiau jau sulaukusi 41-ų“, – pasakojo S. Čirbienė. Pagrandukas Gustas gyvena su tėvais. Kartu su broliu dirba „Narbuto“ gamykloje.

S. Čirbienė sako, kad tik auginant pagranduką suprato, kas yra šiuolaikiška prabanga – sauskelnės.

Antanas ir Stasė šiandien džiaugiasi ir penkiais anūkais. Pati daugiavaikė mama jau seniai nedirba, o 72-ejų metų sutuoktinis dar tebedirba Jasiuliškių socialinės globos namuose.

Darbštūs ir kūrybingi

Visi Čirbų vaikai kūrybingi, darbštūs, muzikalūs. Tomas kuria baldus ir interjero detales, Andrius ne tik dirba, bet ir ūkininkauja, Gintarė dalyvauja kultūriniame gyvenime, dainuoja Ukmergės kultūros centro chore „Melomanai“, Gustas – aktyvus Ukmergės dviratininkų klubo „VeloUkmergė“ narys. Šarūnė – profesionali muzikantė.

Jų mama S. Čirbienė taip pat visada buvo aktyvi visuomenininkė – kurį laiką vadovavo Šventupės kaimo bendruomenei, rengė įvairius projektus, telkė žmones bendriems darbams, skatino pilietiškumą, tarpusavio pagalbą. Aktyvi Lietuvos patriotė – iki šiol dalyvauja įvairiuose renginiuose. Moteris yra pozityvios tėvystės, pilietiškumo ir bendruomeniškumo pavyzdys.

Kuria eiles

Penkių vaikų mama pasakojo visą gyvenimą dirbusi paprastus darbus. Ilgiausiai – valytoja.

Kadaise ji baigė Panevėžio lengvosios pramonės mokyklą, kur įgijo verpėjos specialybę. Gamykloje verpti linus teko gyvenant Biržuose. Ukmergėje profesijos nebuvo kur pritaikyti, tad nuėjo valyti patalpų.

Paprastą valytojos darbą moteris sugebėjo suderinti su literatūra. Dar mokykloje pradėjo kurti eiles, o vėliau prie pomėgio sugrįžo. Jos eilėraščius skaitę, bet pačios autorės nepažinoję žmonės dažnai manydavo, kad ji – mokytoja. Prisimena, kad ypač kūrybingi jai buvo Lietuvos nepriklausomybės metai – daug eilėraščių skyrė Lietuvai. Per kelis dešimtmečius dienos šviesą išvydo 7 eilėraščių rinktinės, moteris įsiliejo į literatų organizacijas, tapo Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos nare.

Knygelėms išleisti visada atsirasdavo rėmėjų – įvairios organizacijos, verslininkai, rotariečiai, taip pat ir buvusi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė prisidėjo prie leidybos.

„Dabar rašyti sustojau. Kai prasidėjo karas Ukrainoje ir kai kiti baisūs įvykiai vyksta pasaulyje atrodo, ką čia dabar su tomis eilėmis prasidėsiu“, – kalba moteris.

Pristabdė liga

S. Čirbienė visą gyvenimą turėjo ir kitą pomėgį – daug mezgė. Kol augo vaikai, apmegzdavo juos nuo galvos iki kojų. Vėliau pradėjo nerti servetėles. Daugybę jų padovanojo draugams ir giminėms. Nusimezgė ir sau daug drabužių. Bet šį pomėgį pristabdė liga. Moteris pasakojo, kad labai prastai pradėjo jaustis dar prieš „kovido“ pandemiją. Kankino patys įvairiausi negalavimai, kuriuos net sunku būdavo gydytojams nupasakoti. Skaudėjo rankas, kojas, visą kūną. Gydytojai siuntinėjo tai pas vienus, tai pas kitus specialistus, bet ligos vis nerado.

„Nežinojau net kaip paaiškinti, nes griuvo viskas, viskas buvo blogai“, – sako moteris. Galiausiai ji pati sugalvojo pasidaryti Laimo ligos tyrimą. Ir jis buvo teigiamas. Taip ir paaiškėjo visų sveikatos bėdų priežastis. Gėrė stiprių antibiotikų, bet liga jau buvo labai smarkiai pažengusi, tad sveikata visiškai neatsistatė.

Apdovanos prezidentūroje

Gegužės 29 d. ukmergiškė S. Čirbienė bus apdovanota prezidentūroje. Yra pakviesta kaip ir kitos dorais žmonėmis savo vaikus užauginusios Lietuvos motinos. Įprastai prezidentūroje apdovanojama po vieną tokią mamą iš kiekvienos savivaldybės.

Moters kandidatūrą šiam apdovanojimui teikė Ukmergės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrius. Už tai, kad buvo pasiūlyta kandidate, ji dėkoja Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Šventupės padalinio bibliotekininkei Genei Vaitkūnienei, Vidiškių seniūnijai, Šventupės bendruomenės pirmininkei Linai Šeškuvienei.

Sako, kad kai gavo pakvietimą į prezidentūrą buvo tikrai labai maloniai nustebinta. Tačiau svarsto, kad tokius apdovanojimus turėtų gauti visos nustatytus kriterijus atitinkančios mamos, o ne taip kaip dabar – apdovanojamos tik atrinktos, lyg kokia loterija, kurios gali ir nesulaukti. Moteris pasakojo anksčiau apie tai pagalvojusi, matydama per televiziją, kaip prezidentas sveikino jau 90-ies metų sulaukusią daugiavaikę mamą.

Dalintis

Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *