Aldona KALESNIKIENĖ
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Ukmergės filialo pirmininkė
Praėjusį savaitgalį Utenoje vyko prasmingas ir iškilmingas renginys, skirtas Balio Gajausko metams ir jo 100-osioms gimimo metinėms paminėti, taip pat Utenos krašto partizanų atminimui pagerbti. Į šį susibūrimą atvyko gausus būrys svečių iš įvairių Lietuvos vietovių, tarp jų – ir Ukmergės tremtinių delegacija.
Renginys prasidėjo Dauniškio ežero pakrantėje, Kančių kalnelyje, kur iškilmingai pagerbtas Utenos krašto partizanų ir visų žuvusiųjų bei kentėjusiųjų už Lietuvos laisvę atminimas. Susirinkusieji tylos minute išreiškė pagarbą kovotojams, paaukojusiems savo gyvybes už Tėvynės laisvę. Apie Utenos krašto partizanus, jų pasiaukojimą, kovos kelią ir tragiškus likimus jautriai papasakojo Utenos muziejaus muziejininkė Regina Zapolskienė.
Vėliau minėjimas persikėlė į Utenos kultūros centrą. Čia pristatytas pranešimas apie Balį Gajauską – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą, rezistentą, politinį kalinį, visuomenės veikėją, kurio gyvenimas tapo nepalaužiamos valios, ištikimybės Tėvynei ir laisvės siekio pavyzdžiu. Apie jo gyvenimo kelią pasakojo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikas, mokslų daktaras Raimondas Kaminskas bei Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos kultūros vadybininkė Dalia Poškienė.
Balio Gajausko gyvenimo istorija primena, kokia brangi yra laisvė ir kokią didelę kainą teko sumokėti žmonėms, nepalūžusiems sovietinės okupacijos metais. Jo ilgametė kova, ištvermė ir pasiaukojimas liudija, kad net sunkiausiomis aplinkybėmis galima išsaugoti tikėjimą savo valstybe ir jos ateitimi.
Renginį papuošė muzika ir šokis. Susirinkusiųjų širdis džiugino Alytaus tremtinių choras „Atmintis“ ir Utenos vaikų bei jaunimo šokių kolektyvas „Vieversa“.
Džiugu, kad tokiuose renginiuose dalyvauja žmonės iš visos Lietuvos, kuriems svarbi mūsų šalies istorija, laisvės kovų atminimas ir pagarba žuvusiems partizanams bei politiniams kaliniams ir tremtiniams. Ukmergės tremtinių delegacijai tai buvo dar viena galimybė susitikti su bendraminčiais, pagerbti laisvės kovotojus.
Tokie susibūrimai primena, kad istorija nėra vien praeities įvykiai ar datos vadovėliuose. Tai žmonių likimai, jų pasiaukojimas, išgyvenimai ir vertybės, kurias turime perduoti jaunajai kartai. Atminties išsaugojimas – mūsų visų pareiga, nes tik pažindami savo istoriją galime geriau suprasti laisvės vertę ir atsakomybę už savo valstybę.
Utenoje vykęs renginys paliko šiltus ir prasmingus įspūdžius. Tai buvo ne tik istorinis minėjimas, bet ir bendrystės, pagarbos bei tautinės atminties šventė, dar kartą patvirtinusi, kad Lietuvos laisvės kovotojų vardai ir jų darbai gyvi tol, kol juos prisimename, pagerbiame ir perduodame ateities kartoms.
