Nebespėjam prie greitai kintančio gyvenimo tempo

Juo­zas GALIAUSKAS

Psi­chiat­ras

Vis dau­gė­ja su­sir­gi­mų, ku­rių prieš ke­lis de­šimt­me­čius pa­si­tai­ky­da­vo re­tai, di­dė­ja psi­chi­nė įtam­pa, at­si­ran­da psi­chi­kos su­tri­ki­mų. Vie­nas to­kių – dep­re­si­ja. Ja kas­met pa­sau­ly­je su­ser­ga mi­li­jo­nai žmo­nių.

At­lik­ti ty­ri­mai pa­ro­dė, kad be­veik kas penk­tas žmo­gus, be­si­krei­pian­tis į šei­mos gy­dy­to­jus, tu­ri dep­re­si­jos po­žy­mių ar­ba jau ser­ga.

Dep­re­si­ja – tai pa­žeis­ta kū­no ir psi­chi­kos har­mo­ni­ja. Ji daž­nai sle­pia­si po fi­zi­nių simp­to­mų kau­ke, to­dėl ser­gan­tis žmo­gus prieš jam nu­sta­tant diag­no­zę daž­niau­siai in­ten­sy­viai ieš­ko li­gų: krei­pia­si į įva­rius spe­cia­lis­tus, iš­lei­džia ai­bę pi­ni­gų, nu­si­vi­lia gy­dy­to­jais, pyks­ta, kad yra „blo­gai“ gy­do­mas, vargs­ta pats ir var­gi­na ki­tus.

Kal­bant apie dep­re­si­jas bū­ti­na pažy­mė­ti, kad jos bū­na ir slap­to­sios, kai simp­to­mai ne­ati­tin­ka ti­piš­kų šios li­gos simp­to­mų. Slap­tą­sias dep­re­si­jas ypač sun­ku diag­no­zuo­ti.

Diag­no­zuo­ti šią li­gą ga­li­ma ir pa­tei­kiant simp­to­mų są­ra­šą – tai dep­re­si­jos tes­tas.

Įver­tin­ki­te kiek­vie­ną tei­gi­nį „taip“ ar­ba „ne“.

TESTAS

1. Aš jau­čiu liū­de­sį. Ma­ne daž­nai sle­gia liū­de­sys ar ne­ri­mas.

2. Ma­nęs ne­do­mi­na ir ne­džiu­gi­na veik­la, ku­ri anks­čiau teik­da­vo ma­lo­nu­mą (dar­bas, spor­tas, drau­gai, sek­sas).

3. Pa­ki­to ape­ti­tas (svo­ris), nors ne­si­lai­kau spe­cia­lio­sios die­tos.

4. Pa­ki­to mie­gas. Mie­gu per daug (ta­pau mie­guis­tas) ar­ba kan­ki­na ne­mi­ga, daž­nai nu­bun­du daug anks­čiau, nei esu įpra­tęs.

5. Vi­są lai­ką jau­čiuo­si pa­var­gęs, trūks­ta ener­gi­jos.

6. Ne­ga­liu su­si­kon­cen­truo­ti, pa­blo­gė­jo at­min­tis, ta­po sun­kiau pri­im­ti spren­di­mus ir pla­nuo­ti sa­vo veik­lą.

7. Ta­pau van­ges­nis, lė­tes­nis, o kar­tais be prie­žas­ties bū­nu su­si­jau­di­nęs, ne­ran­du sau vie­tos.

8. Jau­čiuo­si ne­pil­na­ver­tis, ka­muo­ja be­vil­tiš­ku­mas, kal­tės jaus­mas. Vis daž­niau pa­gal­vo­ju apie mir­tį, o kar­tais pa­mąs­tau ir apie sa­vi­žu­dy­bę.

Jei Jūs pa­ty­rė­te vie­nu me­tu pen­kis ar dau­giau iš šių simp­to­mų, jei­gu ši bū­se­na tę­sia­si il­giau nei dvi sa­vai­tes – bū­ti­na kreip­tis į gy­dy­to­ją.

Daž­nai li­go­nis ban­do sa­ve nu­teik­ti, kad jam nie­ko nė­ra, gy­do­si pa­tar­tas drau­gų, gy­dy­mas bū­na ne­pil­na­ver­tis, nie­ko ne­pa­de­da, būk­lė blo­gė­ja, li­ga įsi­se­nė­ja.

Dau­ge­lis dep­re­si­ja ser­gan­čių žmo­nių tu­ri įvai­rių fi­zi­nių ne­ga­la­vi­mų, kas tre­čiam to­kių ne­ga­la­vi­mų at­si­ra­do dau­giau nei prieš pen­ke­rius me­tus iki psi­chiat­ri­nės simp­to­ma­ti­kos at­si­ra­di­mo. To­dėl ti­kė­ti­na, kad vi­są tą lai­ką to­kie li­go­niai bu­vo gy­do­mi nuo kū­no li­gų.

Dep­re­si­jai bū­din­ga simp­to­mų gau­su­mas, dvi­vei­diš­ku­mas, įvai­ru­mas, kin­ta­mu­mas, šios li­gos ne­įma­no­ma pa­aiš­kin­ti ku­ria nors or­ga­niz­mo li­ga.

Jei pa­cien­tas pa­tei­kia daug so­ma­ti­nių, kar­tais ne­mo­ty­vuo­tų skun­dų, ne­aiš­ki diag­no­zė, gy­dant li­ga ne­si­kei­čia, gi­lė­ja, di­de­lė ti­ki­my­bė, kad li­go­nis ser­ga dep­re­si­ja.

Dep­re­si­jas le­mia ir tam­su­sis ru­dens, žie­mos lai­kas, kai su­ma­žė­ja švie­sos. Sme­ge­ny­se su­ma­žė­ja se­ro­to­ni­no (ku­ris ma­ži­na ne­ri­mą, ir­zlu­mą, skaus­mą, im­pul­sy­vu­mą, ag­re­si­ją, re­gu­liuo­ja ape­ti­tą, ge­ri­na ly­ti­nę funk­ci­ją). Su­ma­žė­ja ir ad­re­na­li­no, ku­ris ska­ti­na mo­ty­va­ci­ją.

Li­go­niai gy­do­mi kom­plek­siš­kai – ski­ria­mi trank­vi­lian­tai, nau­jos kar­tos an­ti­dep­re­san­tai, švie­sos te­ra­pi­ja, mu­zi­kos te­ra­pi­ja ir ki­ti me­to­dai.

Gai­la, bet dar daž­nai li­go­niai pa­tys ban­do ko­vo­ti su sa­vi­mi, ne­si­krei­pia į gy­dy­to­jus, ven­gia kreip­tis į psi­chiat­rus.

Jei žmo­gus įta­ria dep­re­si­ją, re­ko­men­duo­ti­na kaip ga­li­ma anks­čiau pra­dė­ti gy­dy­mą. Ser­gant sun­kia dep­re­si­ja re­ko­men­duo­ja­mas gy­dy­mas psi­chiat­ri­nia­me sta­cio­na­re, die­nos cen­truo­se, psi­chiat­ri­niuo­se cen­truo­se.