Ukmergėje, Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje vyko žinomos Lietuvos istorikės, muziejininkės, radijo laidų vedėjos Kristinos Petrauskės paskaita „Degino ar nedegino? Visa tiesa apie raganas Lietuvoje“.
Renginio metu susirinkusieji turėjo progą išgirsti įtraukiančią paskaitą apie raganų teismus istorijos kontekste.
Autorė taip pat pristatė savo debiutinę knygą „Slanimo raganos. Sapiegos byla“.
Tai – knyga apie dviejų moterų, kurios buvo apkaltintos kerėjimu, likimus. Kadangi viena jų buvo bajorė, išliko jos baudžiamoji byla.
Istorija nukelia į 1630 metus. Slanimas – turtingas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestas, Sapiegų giminės valda. Vilniaus vaivados Leono Sapiegos valdinė Ona, pravarde Korotka, apkaltinama kerėjimu. Vienas Slanimo miestietis pareiškia, kad Ona nužiūrėjo jo žmoną, o žydas prekeivis dievagojasi buvęs jos prakeiktas. Tardoma kaltinamoji, vildamasi išsigelbėti, išsitaria žinanti, ką išties derėtų siųsti į laužo liepsnas – gretimo kaimo popo žmoną bajorę Rainą, visų gerbiamą pribuvėją. Ji užkerėjusi Vilniaus vaivados sūnų Joną Stanislovą Sapiegą ir užleidusi jam melancholiją…
Šio istorinio romano siužetą autorei diktavo XVII amžiaus dienoraščiai, prisiminimai, laiškai, kelionių aprašymai, o daugelis knygos personažų iš tiesų kadaise gyveno.
Istorikė pasakojo, kad raganavimu apkaltinti žmonės neturėdavo nieko bendro su kokiais nors demoniškais kerais ar prakeikimais. Raganomis galėjo būti apšaukiami žmonės, esantys visuomenės pari-byje. Jie galėjo būti kaltinami už tokius dalykus, kaip patrūkusią, išmelžtą karvę ar kritusį veršelį.
Dažnai moterys buvo vadinamos raganomis ar baudžiamos ne už savo atlikto kero burto pasek-mę, o už patį veiksmą, pavyzdžiui, buvo baudžiama už sandorį su šėtonu ir už sudarytą sąmokslą prieš visuotinę Bažnyčią.
Į paskaitą susirinkę ukmergiškiai galėjo išgirsti ne tik istorinių faktų, bet ir daugybę įdomių detalių bei užkulisių iš rašymo proceso. Renginio dalyviai galėjo gyvai pabendrauti su autore, užduoti klausimus ir gauti autografą.
UŽ inf.
